Praėjus savaitei po muzikos festivalio „Positivus’14“, nurimus šio festivalio audroms, galima prisiminti, kodėl tūkstančiai lietuvių traukė į Latvijoje už Rygos virš 100 kilometrų esantį miestelį Salacgrivą.
Festivalis vyko jau 8-ąjį kartą, pritraukė apie 25 tūkstančius lankytojų, 5 scenos, daugybės atlikėjų, grupių, pramogų, puikus oras ir atmosfera. Festivalis, kuris kasmet vis auga, o apie jį sklinda žinios tarptautiniu mastu, pritraukiamas ne vienas įžymus vardas. „Positivus“ akivaizdžiai užsitarnavęs didžiausio festivalio vardą Baltijos šalyse. Kol sulauksime kažko panašaus Lietuvoje, ko gero reikės dar luktelėti dešimtmetį.
Festivalis vyko liepos 18-20 dienomis, šiemet jame savo pasirodymus atliko gausybė britų bei vietinių latvių grupių. Deja, bet niekaip nebuvo įmanoma pamatyti ir išgirsti viską, tad rinkausi tai, kas labiausiai sudomino, o kažką mano akimis pavyko ir užfiksuoti.
Pirmoji diena – penktadienis
Kadangi atvažiavome tik apie 17 valandą, kol nusigavome iki palapinių miestelio, kol įsikūrėme, jau buvo po aštuonioliktos valandos, todėl grupės „The Horrors“ pasirodymą teko girdėti tik iš labai toli, o nusigavus prie scenos, jų pasirodymas tuoj pat ir baigėsi, na, džiaugiuosi bent tiek, kad šią grupę dar anksčiau teko išvysti kaip apšildančią „Kings of Leon“ koncerte Rygoje. Apskritai labai gaila, kuomet žymesnės ar net paties labai mėgstamos grupės sugroja tik po 45 minutes, suprantama, kad festivaliuose neįmanoma visiems skirti daugiau laiko, tuomet festivalis truktų ne tris dienas, o visą savaitę.
Iškart po „The Horrors“ skubame į švedų grupės „Junip“ pasirodymą. Harmoniškomis melodijomis pakerėjama publika.
Tuomet ant didžiosios scenos lipa „You Me At Six“, buvau dėl šios grupės skeptiškas, toks ir likau, didžiajai daliai publikos ši grupė akivaizdžiai patiko, bet tą didžiąją publikos dalį sudarė moteriškoji lytis. Ši grupė, tai „Fall Out Boy“ ir „One Direction“ mišinys, tiek muzikos prasme, tiek elgesiu ant scenos, o dirbtinas bendravimas su publika žavesio tikrai nepridėjo.
Muzikinės atgaivos po grupės „You Me At Six“ pasirodymo sulaukėme antroje pagal didumą scenoje, kur savo koncertą surengė britė Laura Mvula. Puikaus balso savininkė, savo dainomis užbūrė publiką, tiesiog viskas joje buvo labai nuoširdu.
Labai lauktas pasirodymas, su paslapties šešėliu, tai grupė „Phantogram“ iš Niujorko. Turbūt festivalio stilingiausieji muzikos prasme. Electro rock duetas, kurio dabar lauksiu užsukant ir į mūsų žemę. Dainos „When I‘m Small“, „Fall in Love“, „Don‘t Move“, „Black Out Days“ – skoninga, žavinga, šiuolaikiška.
Na, ir penktadienio vakaro didžiausi kaltininkai – „Elbow“. Iš tiesų laukiau su nekantrumu jų pasirodymo, bet pirmojoje jo dalyje traukė į miegą. Viskas kokybiškai ir puikiai atlikta, bet ar vertėjo juos palikti pagrindine grupe didžiojoje scenoje, kuri tarsi savo pasirodymu užbaigia šią dieną, svarstytinas reikalas. Antrojoje dalyje viskas daug emocingiau, griausmingiau ir publikos užsivedimas didesnis, ypač per šios grupės hitą „Grounds For Divorce“. O ir grupės lyderio Guy Garvey bendravimas su publika jautėsi ypatingai nuoširdus, toks nuoširdus, jog publikos buvo kviečiamas po pasirodymo eiti drauge išgerti „Jegermeisterio“ šotų.
Antroji diena – šeštadienis
Dar ilgai nėjus miegoti po penktadienio „Elbow“ pasirodymo, tačiau jau anksti ryte saulės spinduliai budino, kad reikia keltis ir ruoštis šeštadienio programai. Pirmieji didžiojoje scenoje pasirodė airiai post-rokeriai „And So I Watch You From Afar“. Dar neprilygstantys žymiems airių post-roko atstovams „God Is An Astronaut“, tačiau publikai buvo nė motais kaitri saulė ir kylančios dulkės nuo besistumdančių ir šokinėjančių šalia scenos grupės aistruolių.
Kitoje scenoje tuo metu savo pasirodymą atlikinėjo grupė „Kid Karate“, taip pat airiai, nesukėlė euforijos ir nebuvo toks įsimintinas pasirodymas kaip grupės „ASIWYFA“.
Apsiprausę šalia jūroje nuo „ASIWYFA“ pasirodymo, laukėme britės „Daughter“. Įdomu tai, kad šeštadienis buvo gana moteriškas, kadangi didžiojoje scenoje savo pasirodymus atliko net trys iš eilės britės, pirmoji iš jų vis aukščiau kylanti žavioji „Daughter“. Lauktas jos žymusis koveris „Get Lucky“, o turbūt be reikalo, nesugrojo, tačiau josios kūrybos dainomis likome maloniai nustebinti.
Po „Daughter“ bent keletai dainų nulėkėme pasižiūrėti į jau garbingo amžiaus sulaukusio džiazo atlikėją Pharoah Sanders. Na, „Bliuzo naktyse“ turbūt būtų geriau susiklausę ir publikai labiau patikę, o ir pačiam atlikėjui turbūt ne per daugiausiai patiko be emocijų kažkur besisklaidanti publika, kitaip sakant, beskaičiuojanti varnas.
Anna Calvi – taip pat po truputį kylanti britų žvaigždė. Puikiai įvaldžiusi gitarą, savo jausmingomis dainomis neužbūrė publikos, galbūt dėl to, jog po josios sekė visiška jos priešingybė Ellie Goulding.
Na, štai ir pati Ellie, kuri pritraukė kone daugiausiai publikos per šiemetinį festivalį, o net nebuvo pagrindinė headlainer‘ė, turbūt būtų daug geriau atlikusi šį vaidmenį nei penktadienio dienos grupė „Elbow“. Dar prieš gerus metus apsilankiusi „Lofte“ Vilniuje, dabar ši atlikėja plaukianti po didžiuosius vandenis, atliko visus garsiuosius savo hitus, kas publikai buvo kone tikrų tikriausias muzikinis bombos užtaisas.
Ir galiausiai šeštadienio vakaro vinis legendinė elektronikos grupė „Kraftwerk“. Pasirodymas vyko su 3D akiniais, žaismingi vaizdai pridėjo įspūdingesnės vertės visam pasirodymui. Sugroti žymieji hitai: „Autobahn“, „The Robots“, „The Model“, „Tour de France“, „Radioactivity“, „Computer Love“. Iš viso net dvi valandas trukęs pasirodymas bent jau tos kartos gerbėjų tikrai neturėjo nuvilti, nors akivaizdžiai matėsi, jog ne visiems ši muzika buvo priimtina, kadangi publika vis sklaidėsi.
Trečioji diena – sekmadienis
Galiausiai išaušo ir paskutinioji festivalio diena. Anksti anksti dar švietusią saulę pakeitė lietus, šiokia tokia atgaiva po pirmųjų dienų karščių. Tačiau ir tas pats lietus truko ne amžinybę, o jį tuoj pat keitė vėl kaitrioji liepos saulė.
Ilgai užsisėdėjus prie palapinių, teko praleisti danės „MO“ pasirodymą, tačiau bent šiek tiek pavyko susipažinti su kitoje scenoje koncertuojančia grupe „NoNoNo“ iš Švedijos. O švedai tikrai žino, kaip reikia kurti muziką, kuri pasiekia plačiuosius muzikinius vandenis.
Prie didžiosios scenos publiką šokdino britų elektronikos duetas „AlunaGeorge“, tik šį kartą be „George“. Grupė itin išgarsėjo po bendro hito su grupe „Disclosure“. Drąsiausieji nepabūgo pasitaškyti šalia didžiosios scenos esančioje didelėje purvo pelkėje, pasijautė tikrų tikriausia festivališka atmosfera.
Amerikiečių grupė „Of Montreal“ švelniu ir kiek lėkštoku roku bandė užvesti publiką, sunku pasakyti ar ši grupė kažkam paliko didelį įspūdį. Asmeniškai pats geriau būčiau šį laiką praleidęs mažesnėse scenose beieškant atradimų ar džiaugiantis saulės spinduliais prie jūros. O gal kaltas pats grupės lyderis, atrodantis lyg būtų ką tik atsikėlęs iš lovos ir su pižama užlipęs ant scenos bei nerodantis didesnio susidomėjimo paties atliekama muzika?
„The 1975“ – grįžome į šiuos laikus? Tikrai ne. Dar vienas ganėtinai nemažai publikos dėmesio pritraukęs pasirodymas. Tačiau stipriai nuvylęs, merginų dievinami, grupės lyderio dirbtinas bendravimas su publika, iškaltos visur naudojamos tos pačios frazės, rūkymas ant scenos, vyno gėrimas tiesiai iš butelio, na, gana ankstokas sužvaigždėjimas.
Labai lauktas Chet Faker pasirodymas buvo publikos gausiai pasitiktas. Australo atliekamoje elektronikoje nestinga nieko, jo kūryba sukasi nuo elektroninių baladžių iki žaismingų ir energingų kūrinių. Gaila, jog jo pasirodymas truko tik 45 minutes, tikrai norėjosi daugiau, kitą kartą tikimės grįš ir lips jau ant pagrindinės scenos.
Be abejonės, turbūt daugelio laukti šiuo metu esantys ypač ant bangos – „Bastille“. Juos Lietuvos publika galės išvysti jau šią savaitę viename iš lietuviškų festivalių. Grupė, kuri pasižymi visišku paprastumu, dėl kurio ši jauna grupė jau turi daugybę gerbėjų, kas jautėsi ir festivalio metu.
Ir kas gi uždarė „Positivus’14 festivalį? O gi charizmatiškoji grupė „The Kooks“, kurios pasirodymą palydėjo fejerverkų lietus. Pelnytai turbūt atitekęs šis titulas, pozityviai nuteikė ne tik pačią grupę, bet ir susirinkusią minią. Belieka tik nekantriai laukti kitų metų...
Keletas asmeninių apibendrinimų:
Festivalio atradimai:
1. Phantogram
2. Junip
3. AlunaGeorge
Festivalio nusivylimai:
1. You Me At Six
2. Future Islands
3. The 1975
4. Pharaoh Sanders Quartet
5. Tricky
Festivalio favoritai:
1. Kraftwerk
2. Chet Faker
3. The Kooks
4. Daughter
5. Ellie Goulding
Lankėsi, fotografavo ir vertino Eligijus Zaburas
Internautų vaizdo medžiaga iš festivalio:
Ar jums teko apsilankyti šių metų "Positivus"? Kokie įspūdžiai?
Festivalis vyko jau 8-ąjį kartą, pritraukė apie 25 tūkstančius lankytojų, 5 scenos, daugybės atlikėjų, grupių, pramogų, puikus oras ir atmosfera. Festivalis, kuris kasmet vis auga, o apie jį sklinda žinios tarptautiniu mastu, pritraukiamas ne vienas įžymus vardas. „Positivus“ akivaizdžiai užsitarnavęs didžiausio festivalio vardą Baltijos šalyse. Kol sulauksime kažko panašaus Lietuvoje, ko gero reikės dar luktelėti dešimtmetį.
Festivalis vyko liepos 18-20 dienomis, šiemet jame savo pasirodymus atliko gausybė britų bei vietinių latvių grupių. Deja, bet niekaip nebuvo įmanoma pamatyti ir išgirsti viską, tad rinkausi tai, kas labiausiai sudomino, o kažką mano akimis pavyko ir užfiksuoti.
Pirmoji diena – penktadienis
Kadangi atvažiavome tik apie 17 valandą, kol nusigavome iki palapinių miestelio, kol įsikūrėme, jau buvo po aštuonioliktos valandos, todėl grupės „The Horrors“ pasirodymą teko girdėti tik iš labai toli, o nusigavus prie scenos, jų pasirodymas tuoj pat ir baigėsi, na, džiaugiuosi bent tiek, kad šią grupę dar anksčiau teko išvysti kaip apšildančią „Kings of Leon“ koncerte Rygoje. Apskritai labai gaila, kuomet žymesnės ar net paties labai mėgstamos grupės sugroja tik po 45 minutes, suprantama, kad festivaliuose neįmanoma visiems skirti daugiau laiko, tuomet festivalis truktų ne tris dienas, o visą savaitę.
Iškart po „The Horrors“ skubame į švedų grupės „Junip“ pasirodymą. Harmoniškomis melodijomis pakerėjama publika.
Tuomet ant didžiosios scenos lipa „You Me At Six“, buvau dėl šios grupės skeptiškas, toks ir likau, didžiajai daliai publikos ši grupė akivaizdžiai patiko, bet tą didžiąją publikos dalį sudarė moteriškoji lytis. Ši grupė, tai „Fall Out Boy“ ir „One Direction“ mišinys, tiek muzikos prasme, tiek elgesiu ant scenos, o dirbtinas bendravimas su publika žavesio tikrai nepridėjo.
Muzikinės atgaivos po grupės „You Me At Six“ pasirodymo sulaukėme antroje pagal didumą scenoje, kur savo koncertą surengė britė Laura Mvula. Puikaus balso savininkė, savo dainomis užbūrė publiką, tiesiog viskas joje buvo labai nuoširdu.
Labai lauktas pasirodymas, su paslapties šešėliu, tai grupė „Phantogram“ iš Niujorko. Turbūt festivalio stilingiausieji muzikos prasme. Electro rock duetas, kurio dabar lauksiu užsukant ir į mūsų žemę. Dainos „When I‘m Small“, „Fall in Love“, „Don‘t Move“, „Black Out Days“ – skoninga, žavinga, šiuolaikiška.
Na, ir penktadienio vakaro didžiausi kaltininkai – „Elbow“. Iš tiesų laukiau su nekantrumu jų pasirodymo, bet pirmojoje jo dalyje traukė į miegą. Viskas kokybiškai ir puikiai atlikta, bet ar vertėjo juos palikti pagrindine grupe didžiojoje scenoje, kuri tarsi savo pasirodymu užbaigia šią dieną, svarstytinas reikalas. Antrojoje dalyje viskas daug emocingiau, griausmingiau ir publikos užsivedimas didesnis, ypač per šios grupės hitą „Grounds For Divorce“. O ir grupės lyderio Guy Garvey bendravimas su publika jautėsi ypatingai nuoširdus, toks nuoširdus, jog publikos buvo kviečiamas po pasirodymo eiti drauge išgerti „Jegermeisterio“ šotų.
Antroji diena – šeštadienis
Dar ilgai nėjus miegoti po penktadienio „Elbow“ pasirodymo, tačiau jau anksti ryte saulės spinduliai budino, kad reikia keltis ir ruoštis šeštadienio programai. Pirmieji didžiojoje scenoje pasirodė airiai post-rokeriai „And So I Watch You From Afar“. Dar neprilygstantys žymiems airių post-roko atstovams „God Is An Astronaut“, tačiau publikai buvo nė motais kaitri saulė ir kylančios dulkės nuo besistumdančių ir šokinėjančių šalia scenos grupės aistruolių.
Kitoje scenoje tuo metu savo pasirodymą atlikinėjo grupė „Kid Karate“, taip pat airiai, nesukėlė euforijos ir nebuvo toks įsimintinas pasirodymas kaip grupės „ASIWYFA“.
Apsiprausę šalia jūroje nuo „ASIWYFA“ pasirodymo, laukėme britės „Daughter“. Įdomu tai, kad šeštadienis buvo gana moteriškas, kadangi didžiojoje scenoje savo pasirodymus atliko net trys iš eilės britės, pirmoji iš jų vis aukščiau kylanti žavioji „Daughter“. Lauktas jos žymusis koveris „Get Lucky“, o turbūt be reikalo, nesugrojo, tačiau josios kūrybos dainomis likome maloniai nustebinti.
Po „Daughter“ bent keletai dainų nulėkėme pasižiūrėti į jau garbingo amžiaus sulaukusio džiazo atlikėją Pharoah Sanders. Na, „Bliuzo naktyse“ turbūt būtų geriau susiklausę ir publikai labiau patikę, o ir pačiam atlikėjui turbūt ne per daugiausiai patiko be emocijų kažkur besisklaidanti publika, kitaip sakant, beskaičiuojanti varnas.
Anna Calvi – taip pat po truputį kylanti britų žvaigždė. Puikiai įvaldžiusi gitarą, savo jausmingomis dainomis neužbūrė publikos, galbūt dėl to, jog po josios sekė visiška jos priešingybė Ellie Goulding.
Na, štai ir pati Ellie, kuri pritraukė kone daugiausiai publikos per šiemetinį festivalį, o net nebuvo pagrindinė headlainer‘ė, turbūt būtų daug geriau atlikusi šį vaidmenį nei penktadienio dienos grupė „Elbow“. Dar prieš gerus metus apsilankiusi „Lofte“ Vilniuje, dabar ši atlikėja plaukianti po didžiuosius vandenis, atliko visus garsiuosius savo hitus, kas publikai buvo kone tikrų tikriausias muzikinis bombos užtaisas.
Ir galiausiai šeštadienio vakaro vinis legendinė elektronikos grupė „Kraftwerk“. Pasirodymas vyko su 3D akiniais, žaismingi vaizdai pridėjo įspūdingesnės vertės visam pasirodymui. Sugroti žymieji hitai: „Autobahn“, „The Robots“, „The Model“, „Tour de France“, „Radioactivity“, „Computer Love“. Iš viso net dvi valandas trukęs pasirodymas bent jau tos kartos gerbėjų tikrai neturėjo nuvilti, nors akivaizdžiai matėsi, jog ne visiems ši muzika buvo priimtina, kadangi publika vis sklaidėsi.
Trečioji diena – sekmadienis
Galiausiai išaušo ir paskutinioji festivalio diena. Anksti anksti dar švietusią saulę pakeitė lietus, šiokia tokia atgaiva po pirmųjų dienų karščių. Tačiau ir tas pats lietus truko ne amžinybę, o jį tuoj pat keitė vėl kaitrioji liepos saulė.
Ilgai užsisėdėjus prie palapinių, teko praleisti danės „MO“ pasirodymą, tačiau bent šiek tiek pavyko susipažinti su kitoje scenoje koncertuojančia grupe „NoNoNo“ iš Švedijos. O švedai tikrai žino, kaip reikia kurti muziką, kuri pasiekia plačiuosius muzikinius vandenis.
Prie didžiosios scenos publiką šokdino britų elektronikos duetas „AlunaGeorge“, tik šį kartą be „George“. Grupė itin išgarsėjo po bendro hito su grupe „Disclosure“. Drąsiausieji nepabūgo pasitaškyti šalia didžiosios scenos esančioje didelėje purvo pelkėje, pasijautė tikrų tikriausia festivališka atmosfera.
Amerikiečių grupė „Of Montreal“ švelniu ir kiek lėkštoku roku bandė užvesti publiką, sunku pasakyti ar ši grupė kažkam paliko didelį įspūdį. Asmeniškai pats geriau būčiau šį laiką praleidęs mažesnėse scenose beieškant atradimų ar džiaugiantis saulės spinduliais prie jūros. O gal kaltas pats grupės lyderis, atrodantis lyg būtų ką tik atsikėlęs iš lovos ir su pižama užlipęs ant scenos bei nerodantis didesnio susidomėjimo paties atliekama muzika?
„The 1975“ – grįžome į šiuos laikus? Tikrai ne. Dar vienas ganėtinai nemažai publikos dėmesio pritraukęs pasirodymas. Tačiau stipriai nuvylęs, merginų dievinami, grupės lyderio dirbtinas bendravimas su publika, iškaltos visur naudojamos tos pačios frazės, rūkymas ant scenos, vyno gėrimas tiesiai iš butelio, na, gana ankstokas sužvaigždėjimas.
Labai lauktas Chet Faker pasirodymas buvo publikos gausiai pasitiktas. Australo atliekamoje elektronikoje nestinga nieko, jo kūryba sukasi nuo elektroninių baladžių iki žaismingų ir energingų kūrinių. Gaila, jog jo pasirodymas truko tik 45 minutes, tikrai norėjosi daugiau, kitą kartą tikimės grįš ir lips jau ant pagrindinės scenos.
Be abejonės, turbūt daugelio laukti šiuo metu esantys ypač ant bangos – „Bastille“. Juos Lietuvos publika galės išvysti jau šią savaitę viename iš lietuviškų festivalių. Grupė, kuri pasižymi visišku paprastumu, dėl kurio ši jauna grupė jau turi daugybę gerbėjų, kas jautėsi ir festivalio metu.
Ir kas gi uždarė „Positivus’14 festivalį? O gi charizmatiškoji grupė „The Kooks“, kurios pasirodymą palydėjo fejerverkų lietus. Pelnytai turbūt atitekęs šis titulas, pozityviai nuteikė ne tik pačią grupę, bet ir susirinkusią minią. Belieka tik nekantriai laukti kitų metų...
Keletas asmeninių apibendrinimų:
Festivalio atradimai:
1. Phantogram
2. Junip
3. AlunaGeorge
Festivalio nusivylimai:
1. You Me At Six
2. Future Islands
3. The 1975
4. Pharaoh Sanders Quartet
5. Tricky
Festivalio favoritai:
1. Kraftwerk
2. Chet Faker
3. The Kooks
4. Daughter
5. Ellie Goulding
Lankėsi, fotografavo ir vertino Eligijus Zaburas
Internautų vaizdo medžiaga iš festivalio:
Ar jums teko apsilankyti šių metų "Positivus"? Kokie įspūdžiai?