Vilniečiai ir sostinės svečiai turiningai praleido niūrų ir šaltą sekmadienio vakarą (spalio 5 d.) Teatro arenoje, kurioje savo koncertą surengė danų elektroninės muzikos virtuozas „Trentemøller“ su grupe. Dar vasario mėnesį organizatoriai atvežė į tą pačią areną kitą elektroninės muzikos veidą „Bonobo“, kuris susilaukė gausaus žmonių antplūdžio. Šį kartą nors ir ne taip gausiai, bet šiltai pasitiktas „Trentemøller“ savo muzika pakuteno susirinkusiųjų ausis. Svarbiausia, kad nesustotų ir patys organizatoriai, nepaisant to, jog nebuvo išparduoti visi bilietai, nepasiteisino vieni ar kiti lūkesčiai, o toliau tarsi augintų savo publiką, kuri su nekantrumu lauktų kito jų prinokusio vaisiaus.
Pagrindinius vakaro kaltininkus apšildė nauja grupė taip pat iš Danijos „First Hate“. Du jauni vyrukai ant scenos mums pasufleravo, jog jau kažką panašaus visi esame regėję, o taip, grupės „Hurts“ parodija. O galbūt tai tik nevykęs devinto dešimtmečio reivo vakarėlis. Na, jei ir muzika nekabino, bent jau publika pasilinksmino stebėdama vokalisto ištreniruotus šokių judesius.
„Trentemøller“ koncertą pradėjo kelios minutės po devynių. Tamsioje aplinkoje, sklidinoje ryškių šviesos spindulių, pradėjus skambėti pirmiems intro muzikos garsams, po vieną ant scenos žengė visi grupės nariai. Patogiai įsitaisę savo vietose pradėjo muzikinį spektaklį po uždaru dangumi.
Besitęsiančiame Europos ture pristatinėjamas naujausias albumas „Lost“, kuris buvo išleistas dar 2013 metais. Į pagalbą įrašinėjant naujausią savo darbą „Trentemøller“ pasikvietė keletą muzikantų, vokalistų, kurie dainoms suteikė gyvasties, jausmingumo ar paprasčiausiai paslapties šydo. Dėl šio kolaboravimo su įvairiais vokalistais šiame elektroninės muzikos albume galima apčiuopti užuominų, jog jis labai įvairus, nuo indie-roko, post-punko iki džiazo ar klasikinio skambesio.
Vilniuje iš naujausiojo albumo buvo sugrotos net 7 dainos, tokios kaip pačioje pradžioje tikru sprogimu tapusi „Still On Fire“, kuri puikiai tiktų ir kaip filmo garso takelis. Apskritai „Trentemøller“ kūryba pasižymi stipria įtaigia muzika, kuriai sunku kažką ir kažkam priskirti, todėl autorius net nedvejodamas galėtų pasiūlyti savo rimtą paraišką kuriant filmų muzikinę dalį. Iš albumo „Lost“ taip pat atlikti du iš eilės kūriniai „Come Undone“ ir „Candy Tongue“, kuriems pritarė šio „Trentemøller“ turo metu prie grupės prisijungusi simpatinga danų atlikėja Marie Fisker, nuo jos švelnaus balso negalėjau atitraukti ne tik akių, bet ir ausų! Greitesnio tempo kūrinys „River Of Life“ ritmingai plukdė susirinkusią publiką gyvenimo upe. Taip pat sugrota instrumentinė daina „Trails“ bei dar du pakiliai nuotaikingi kūriniai, tai „Never Stop Running“ ir biso metu atlikta „Gravity“, kurioms pritarė minėtoji žavioji atlikėja.
Apskritai visas „Trentemøller“ pasirodymas truko nei daug, nei mažai, o pusantros valandos, viskas buvo taip skoningai sustyguota kaip tikrame spektaklyje. Be naujojo albumo „Lost“ dar buvo galima išgirsti kūrinių iš 2006 m. albumo „The Last Resort“. Būtent šio albumo dainose „Miss You“, „Moan“, „Take Me To Your Skin“ galima pajausti turbūt tikrąjį „Trentemøller“ instrumentinį veidą. Iš antrojo albumo „Into The Great Wide Yonder“, išleisto 2010 m., ypač puikų įspūdį paliko daina „Shades of Marble“, vietoje ir laiku užkriokiant bosinėms gitaroms, manydavau, jog dalyvauju pačiame vesterno veiksmo sūkuryje. Toks pats jausmas užklydo ir atliekant kitas dainas iš šio albumo, o absoliuti kulminacija biso metu grojant paskutinį kūrinį „Silversurfer, Ghostrider Go!!!“, kurį koncertu metu įprastai visada pasiliekama desertui-pabaigai, kuomet beprotybė galutinai užvaldo ne tik „Trentemøller“, bet ir publiką.
Vizualiai koncerte nieko naujo publika nepamatė, viskas intelektualiai ir skoningai suderinta. Na, nebent klausytojams už akių galėjo kliūti tik koncertu metu į viršų pakilę keturi kokonai, kuriuose tarsi bitės dirbo besisukantys metalo lakštai. Pigus pasirinkimas norint išspręsti vizualų įgyvendinimą, kuomet neprireikia jokių didelių įmantrių ekranų ar ugnies ir fejerverkų lietaus. Tačiau ir tai atrodo, jog niekas nesiskundė, tokiuose koncertuose svarbiausia yra ir buvo muzika.
Neabejotinai šiais metais vienas geresnių gyvų pasirodymų Lietuvos padangėse. „Trentemøller“ ryški intelektualios elektroninės muzikos turbūt jau nebe žvaigždutė, o visa žvaigždė. Galbūt kai kuriems bilietai pasirodė neįkandami ir per brangūs mokėti už miglotą, nežinomą vardą, tačiau tie, kurie nesudvejojote ir jaučiatės neprašovę, bravo Jums! O man šis koncertas virto muzikiniu spektakliu, o sekmadienis dar viena puikia švente.
Lankėsi, vertino ir fotografavo Eligijus Zaburas
{lang: 'lt'}
{lang: 'lt'}
{lang: 'lt'}
Pagrindinius vakaro kaltininkus apšildė nauja grupė taip pat iš Danijos „First Hate“. Du jauni vyrukai ant scenos mums pasufleravo, jog jau kažką panašaus visi esame regėję, o taip, grupės „Hurts“ parodija. O galbūt tai tik nevykęs devinto dešimtmečio reivo vakarėlis. Na, jei ir muzika nekabino, bent jau publika pasilinksmino stebėdama vokalisto ištreniruotus šokių judesius.
„Trentemøller“ koncertą pradėjo kelios minutės po devynių. Tamsioje aplinkoje, sklidinoje ryškių šviesos spindulių, pradėjus skambėti pirmiems intro muzikos garsams, po vieną ant scenos žengė visi grupės nariai. Patogiai įsitaisę savo vietose pradėjo muzikinį spektaklį po uždaru dangumi.
Besitęsiančiame Europos ture pristatinėjamas naujausias albumas „Lost“, kuris buvo išleistas dar 2013 metais. Į pagalbą įrašinėjant naujausią savo darbą „Trentemøller“ pasikvietė keletą muzikantų, vokalistų, kurie dainoms suteikė gyvasties, jausmingumo ar paprasčiausiai paslapties šydo. Dėl šio kolaboravimo su įvairiais vokalistais šiame elektroninės muzikos albume galima apčiuopti užuominų, jog jis labai įvairus, nuo indie-roko, post-punko iki džiazo ar klasikinio skambesio.
Vilniuje iš naujausiojo albumo buvo sugrotos net 7 dainos, tokios kaip pačioje pradžioje tikru sprogimu tapusi „Still On Fire“, kuri puikiai tiktų ir kaip filmo garso takelis. Apskritai „Trentemøller“ kūryba pasižymi stipria įtaigia muzika, kuriai sunku kažką ir kažkam priskirti, todėl autorius net nedvejodamas galėtų pasiūlyti savo rimtą paraišką kuriant filmų muzikinę dalį. Iš albumo „Lost“ taip pat atlikti du iš eilės kūriniai „Come Undone“ ir „Candy Tongue“, kuriems pritarė šio „Trentemøller“ turo metu prie grupės prisijungusi simpatinga danų atlikėja Marie Fisker, nuo jos švelnaus balso negalėjau atitraukti ne tik akių, bet ir ausų! Greitesnio tempo kūrinys „River Of Life“ ritmingai plukdė susirinkusią publiką gyvenimo upe. Taip pat sugrota instrumentinė daina „Trails“ bei dar du pakiliai nuotaikingi kūriniai, tai „Never Stop Running“ ir biso metu atlikta „Gravity“, kurioms pritarė minėtoji žavioji atlikėja.
Apskritai visas „Trentemøller“ pasirodymas truko nei daug, nei mažai, o pusantros valandos, viskas buvo taip skoningai sustyguota kaip tikrame spektaklyje. Be naujojo albumo „Lost“ dar buvo galima išgirsti kūrinių iš 2006 m. albumo „The Last Resort“. Būtent šio albumo dainose „Miss You“, „Moan“, „Take Me To Your Skin“ galima pajausti turbūt tikrąjį „Trentemøller“ instrumentinį veidą. Iš antrojo albumo „Into The Great Wide Yonder“, išleisto 2010 m., ypač puikų įspūdį paliko daina „Shades of Marble“, vietoje ir laiku užkriokiant bosinėms gitaroms, manydavau, jog dalyvauju pačiame vesterno veiksmo sūkuryje. Toks pats jausmas užklydo ir atliekant kitas dainas iš šio albumo, o absoliuti kulminacija biso metu grojant paskutinį kūrinį „Silversurfer, Ghostrider Go!!!“, kurį koncertu metu įprastai visada pasiliekama desertui-pabaigai, kuomet beprotybė galutinai užvaldo ne tik „Trentemøller“, bet ir publiką.
Vizualiai koncerte nieko naujo publika nepamatė, viskas intelektualiai ir skoningai suderinta. Na, nebent klausytojams už akių galėjo kliūti tik koncertu metu į viršų pakilę keturi kokonai, kuriuose tarsi bitės dirbo besisukantys metalo lakštai. Pigus pasirinkimas norint išspręsti vizualų įgyvendinimą, kuomet neprireikia jokių didelių įmantrių ekranų ar ugnies ir fejerverkų lietaus. Tačiau ir tai atrodo, jog niekas nesiskundė, tokiuose koncertuose svarbiausia yra ir buvo muzika.
Neabejotinai šiais metais vienas geresnių gyvų pasirodymų Lietuvos padangėse. „Trentemøller“ ryški intelektualios elektroninės muzikos turbūt jau nebe žvaigždutė, o visa žvaigždė. Galbūt kai kuriems bilietai pasirodė neįkandami ir per brangūs mokėti už miglotą, nežinomą vardą, tačiau tie, kurie nesudvejojote ir jaučiatės neprašovę, bravo Jums! O man šis koncertas virto muzikiniu spektakliu, o sekmadienis dar viena puikia švente.
Lankėsi, vertino ir fotografavo Eligijus Zaburas
{lang: 'lt'}
{lang: 'lt'}
{lang: 'lt'}