"YouTube" žengia į muzikos perklausų rinką ir su savo nauju projektu bandys mesti iššūkį tokiems gigantams kaip "Spotify".
Naujoji paslauga vadinsis "YouTube Music Key" ir iš pradžių bus prieinama tik su kvietimais, kaip bandomoji versija. Kai paslauga startuos pilnu pajėgumu, numatoma jos kaina bus 9.99 svaro (44 Lt) per mėnesį.
Paslaugos vartotojai muzikos galėti klausyti ir neprisijungę prie interneto, kartu jie galės žiūrėti ir vaizdo klipus bei mėgautis kitomis specialiomis funkcijomis, kurios kol kas nėra atskleidžiamos. Be to, ši paslauga bus susieta ir su "Google Play Music".
"YouTube" kvietimus išbandyti naująjį projektą ištikimiausiems muzikos fanams pradės siuntinėti jau artimiausiomis dienomis. Pranešime spaudai teigiama: "Jūsų vaizdo klipų, remiksų, koverių ir viso kito turinio dėka padarėte "YouTube" didžiausia muzikos paslauga šioje planetoje. Tam, kad paverstume "YouTube" tobulu jūsų muzikos grotuvu, mes startuojame su bandomąja "YouTube Music Key" versija ir pirma pristatome ją didžiausiems savo fanams, o vėliau pasiūlysime "YouTube Music Key" ir visam pasauliui. Taigi, jei per artimiausias dienas ar savaites savo el. pašto dėžutėje arba prisijungę prie svetainėes rasite pakvietimą, išbandykite naująją paslaugą nemokamai net šešis mėnesius."
[nuotrauka2]Pastaruoju metu muzikos perklausų rinka yra itin pagyvėjusi ir išgyvena patį formavimosi piką. Tai puikiai iliustruoja ir Lietuvoje vienas po kito pristatomi pasauliniai projektai: 2013 m. į mūsų šalį įžengė šiuo metu pasaulyje lyderio titulu pasigirti galintis "Spotify", kuris vėliau paskelbė ir apie partnerystę su telekomunikacijų bendrove "Omnitel". Prieš porą savaičių apie savo planus Lietuvoje dirbti kartu su kita telekomunikacijų bendrove "Tele 2" paskelbė antruoju save rinkoje pozicionuojantis projektas "Deezer", galintis pasigirti didžiausiu muzikinių įrašų skaičiumi pasaulyje (35 mln.) ir nuo "Spotify" bandantis išsiskirti tuo, jog klausytojams siūlomus grojaraščius sudarinėja ne tik kompiuteris, tačiau ir gyvi kiekvienoje šalyje dirbantys muzikos ekspertai. Tarp kitų garsių muzikos perklausų sistemų, kurios prieinamos Lietuvoje (arba visame pasaulyje), galima paminėti "Soundcloud", "Rdio", "Grooveshark" bei "8tracks".
Iš viso pasaulyje skaičiuojama per 20 įvairių muzikos perklausų sistemų, kurios dažnai veikia tik konkrečiose šalyse. Visgi, didėjanti konkurencija jau pasiglemžė ir aukų - 2014 m. balandį šio pobūdžio veiklą nutraukė Lietuvoje pamėgtas projektas "Last.fm", muzikos perklausų teko atsisakyti ir svetainei "Music.lt".
Tiesa, nors pastebimas akivaizdi didžiųjų "žaidėjų" plėtra, tai neatbaidė Lietuvos autorinių teisių gynėjų nuo alternatyvaus projekto "Pakartot" sukūrimo. Pastarasis tyliai startavo šį rudenį ir vartotojams siūlo tik lietuviškos muzikos turinį. Šio projekto perklausų duomenys lems, kaip bus skirstomas autorinis atlyginimas atlikėjams.
Tokia idėja atrodo sveikintina, tačiau kyla klausimas, ar nuo to nenukentės galutinis vartotojas (kuriam norint klausytis tiek lietuviškos, tiel užsienio muzikos teks blaškytis tarp dviejų produktų) bei pats atlikėjas (kurio pajamos išsibarstys po įvairius muzikos perklausų kanalus ir, tikėtina, bus mažesnės nei skaičiuojant jo perklausas viename).
Atsakymus geriausiai parodys laikas, o matant kaip aktyviai vystosi šios paslaugos, tikėtina, jog jau po metų galėsime matyti, kas nugalės šioje konkurencinėje kovoje.
{lang: 'lt'}
{lang: 'lt'}
{lang: 'lt'}
Naujoji paslauga vadinsis "YouTube Music Key" ir iš pradžių bus prieinama tik su kvietimais, kaip bandomoji versija. Kai paslauga startuos pilnu pajėgumu, numatoma jos kaina bus 9.99 svaro (44 Lt) per mėnesį.
Paslaugos vartotojai muzikos galėti klausyti ir neprisijungę prie interneto, kartu jie galės žiūrėti ir vaizdo klipus bei mėgautis kitomis specialiomis funkcijomis, kurios kol kas nėra atskleidžiamos. Be to, ši paslauga bus susieta ir su "Google Play Music".
"YouTube" kvietimus išbandyti naująjį projektą ištikimiausiems muzikos fanams pradės siuntinėti jau artimiausiomis dienomis. Pranešime spaudai teigiama: "Jūsų vaizdo klipų, remiksų, koverių ir viso kito turinio dėka padarėte "YouTube" didžiausia muzikos paslauga šioje planetoje. Tam, kad paverstume "YouTube" tobulu jūsų muzikos grotuvu, mes startuojame su bandomąja "YouTube Music Key" versija ir pirma pristatome ją didžiausiems savo fanams, o vėliau pasiūlysime "YouTube Music Key" ir visam pasauliui. Taigi, jei per artimiausias dienas ar savaites savo el. pašto dėžutėje arba prisijungę prie svetainėes rasite pakvietimą, išbandykite naująją paslaugą nemokamai net šešis mėnesius."
[nuotrauka2]Pastaruoju metu muzikos perklausų rinka yra itin pagyvėjusi ir išgyvena patį formavimosi piką. Tai puikiai iliustruoja ir Lietuvoje vienas po kito pristatomi pasauliniai projektai: 2013 m. į mūsų šalį įžengė šiuo metu pasaulyje lyderio titulu pasigirti galintis "Spotify", kuris vėliau paskelbė ir apie partnerystę su telekomunikacijų bendrove "Omnitel". Prieš porą savaičių apie savo planus Lietuvoje dirbti kartu su kita telekomunikacijų bendrove "Tele 2" paskelbė antruoju save rinkoje pozicionuojantis projektas "Deezer", galintis pasigirti didžiausiu muzikinių įrašų skaičiumi pasaulyje (35 mln.) ir nuo "Spotify" bandantis išsiskirti tuo, jog klausytojams siūlomus grojaraščius sudarinėja ne tik kompiuteris, tačiau ir gyvi kiekvienoje šalyje dirbantys muzikos ekspertai. Tarp kitų garsių muzikos perklausų sistemų, kurios prieinamos Lietuvoje (arba visame pasaulyje), galima paminėti "Soundcloud", "Rdio", "Grooveshark" bei "8tracks".
Iš viso pasaulyje skaičiuojama per 20 įvairių muzikos perklausų sistemų, kurios dažnai veikia tik konkrečiose šalyse. Visgi, didėjanti konkurencija jau pasiglemžė ir aukų - 2014 m. balandį šio pobūdžio veiklą nutraukė Lietuvoje pamėgtas projektas "Last.fm", muzikos perklausų teko atsisakyti ir svetainei "Music.lt".
Tiesa, nors pastebimas akivaizdi didžiųjų "žaidėjų" plėtra, tai neatbaidė Lietuvos autorinių teisių gynėjų nuo alternatyvaus projekto "Pakartot" sukūrimo. Pastarasis tyliai startavo šį rudenį ir vartotojams siūlo tik lietuviškos muzikos turinį. Šio projekto perklausų duomenys lems, kaip bus skirstomas autorinis atlyginimas atlikėjams.
Tokia idėja atrodo sveikintina, tačiau kyla klausimas, ar nuo to nenukentės galutinis vartotojas (kuriam norint klausytis tiek lietuviškos, tiel užsienio muzikos teks blaškytis tarp dviejų produktų) bei pats atlikėjas (kurio pajamos išsibarstys po įvairius muzikos perklausų kanalus ir, tikėtina, bus mažesnės nei skaičiuojant jo perklausas viename).
Atsakymus geriausiai parodys laikas, o matant kaip aktyviai vystosi šios paslaugos, tikėtina, jog jau po metų galėsime matyti, kas nugalės šioje konkurencinėje kovoje.
{lang: 'lt'}
{lang: 'lt'}
{lang: 'lt'}