Uli Jon Roth – atlikėjas, daugeliui žinomas iš legendinės vokiečių grupės „Scorpions“, kurioje išgarsėjo kaip pagrindinis gitaristas 1973-1977, tačiau jo muzikinės biografijos vingiai mena ne tik tą trumpą ketverių metų laikotarpį, bet gali pasigirti ir solidžia, įkvepiančia veikla, kuri nepelnytai atsiduria antrame plane. Tad trumpai apie ją.
Dar prieš tampant sunkiosios muzikos pionierių dalimi Uli Jon Roth turėjo savo grupę, pavadinimu „Dawn Roud“, kuri aštuntojo dešimtmečio pradžioje buvo „aneksuota“ ir tapo „Scorpions“ dalimi. Įdomu tai, kad grupė, turėdama 4 narius: Uli Jon Roth, Achim Kirschning, Francis Buchholz ir Jurgen Rosenthal, tapo kitos grupės naująją sudėtimi, kuri minimuoju laikotarpiu teturėjo vos pora narių, vokalistą Klaus Meine, Rudolph Schenker.
Taip sustiprinęs savo gretas, kolektyvas solidžiai pažymėjo naująjį „Scorpions“ veidą, kurio bene pagrindiniu puoselėtoju buvo Uli Jon Roth. Per šį kūrybinį veiklos etapą, buvo išleisti keturi albumai: „Fly to the Rainbow“ (1974 metais, būtent šio albumo 40-mečio dėka, buvo inspiruotas bei dedikuotas Uli Jon Roth turas), „In Trance“ (1975 m.), „Virgin Killer“ (1976 m.), „Taken by Force“ (1977 m.). Pastarieji albumai didžiausio populiarumo susilaukė Japonijoje, tad neatsitiktinai, 1978 metais buvo išleistas šio turo dvigubas gyvo pasirodymo albumas.
Deja, kaip dažnai nutinka grupėse, dėl nesutampančių kūrybinių pažiūrų, Uli Jon Roth palieka „Scorpions“ ir įkuria „Electric Sun“, o vėliau grindžia karjerą, remdamasis „katino, kuris mėgsta vaikščioti vienas“ pavyzdžiu ir savo solinės veiklos dėka, tampa vienu iš neoklasikinio metalo pradininkų. Tačiau, tai dar ne viskas. Kaip yra sakoma, gera pradžia, pusė darbo. Uli Jon Roth sėkmingos karjeros istorija veda ir per pasirodymus žymiuose „G3“ geriausių gitaristų turuose. Atlikėjui priskiriami laurai ir didaktinėje veikloje. Aštuntojo-devintojo dešimtmečio sandūroje, Uli Jon Roth sukuria specialias „Sky“ gitaras, bei įkuria šių gitarų mokymo kursus, kuriuose aktyviai dalyvauja iki pat 2006-ųjų metų. Šios gitaros unikalios tuo, kad papildomų atžymų dėka, grojant galima pasiekti itin aukšto skambesio registrus (pastaraisiais buvo galima įsitikinti ir koncerto metu Vilniuje). Na, o pas jį įkvėpimo sėmėsi tokio pasaulinio garso atlikėjai, kaip charizmatiškasis „Accept“ gitaristas Wolf Hoffmann, grupės „Metallica“ gitaristas Kirk Hammet, bei daugelis kitų.
Minint savo starto grupėje „Scorpions“ 40-metį, Uli Jon Roth, nuo 2014-ųjų metų pradėtas koncertinis turas sustoja ties Lietuva, kurioje surengti net 3 pasirodymai: Kaune, Vilniuje ir Palangoje.
Tad kaip koncertas vyko sostinėje?
Gegužės 15-ąją, „Pramogų banko“ koncertų salė „Vakaris“ atvėrusi duris nuo septintos valandos jau laukia susirinksiančiųjų. Aštunta valanda vakaro, prie staliukų, jaukiai įsitaisiusios porelės, šeimos ir šiaip bendraminčiai jau lūkuriuoja vakaro šeimininko, kuris visai ne vokiškai vėluoja. Fotografai užėmę savo pozicijas, fiksuoja nekantraujančios publikos veidus. Praėjus dvidešimčiai minučių, Uli Jon Roth su savo komanda užlipa ant scenos, pasisveikina lietuviškai ir koncertas prasideda. Pernai šešiasdešimtmetį atšventęs atlikėjas, savo sceniniu įvaizdžiu primenantis septintojo dešimtmečio „gėlių vaikus“, ne vieną vyresnės kartos klausytoją privertė su nostalgija prisiminti tuos laikus, na o jaunųjų kartų atstovams tapo savotiška laiko mašina, supažindinusia su jų tėvų, senelių klausyta muzika, o galbūt ir buvusiu jų įvaizdžiu, apie kurį dabar net nepagalvotum.
„Sky“ gitaros privalumai išgirsti ir įvertinti jau su vienu iš pirmųjų jo kūrinių „Sun in my hand“. Menant „Scorpions“ laikus, kuomet atlikėjo dar būta jų nariu, atlikti šie kūriniai : „We‘ll burn the sky“, „I‘ve got to be free“, „Fly to the Rainbow“ (kuri buvo sujungta, su trumpa, bet įtaigia Uli Jon Roth soline improvizacija „Raibow prelude“). Verta pasakyti, kad Uli Jon Roth itin daug dėmesio skyrė instrumentalo partijoms, kurių būta mažumėlę per daug. Ne veltui yra sakoma: „kas per daug, tas nesveika“, nes ir šiuo atveju, iš pradžių daug susižavėjimo sulaukęs reiškinys, koncerto eigoje pabodo. Gal atlikėas taip įsitraukė, visiškai užmiršęs, kad į jį žvelgia kelios dešimtys akių?
Nepaisant to, vakaras neprailgo, nors programoje, koncerto trukmė buvo nurodyta taip: 20.00-22.00, tačiau jis užsitęsė gerokai ilgiau (tas 20 minučių vėlavimas koncerto pabaigoje buvo atpirktas su kaupu).
Vakarui einant link pabaigos, Uli Jon Roth priminė vilniečio ir miesto svečių publikai apie gegužės 14-ąją dieną legendinio gitaros virtuozo Riley Ben King (geriau žinomo sceniniu vardu „B. B. King“) netektį ir skyrė jam jo paties kūrinį „Sweet little Angel“.
Kaip žiūrovai priėmė atlikėją? Įspūdžiai po koncerto buvo geri, nors teko girdėti nusiskundimų dėl garso, kad „Sky“ gitarų itin aukštų registrų skambesys nebuvo pritaikytas susirinkusiųjų ausims ir vietomis buvo per aukštas. Na, bet tai tik pirmasis Uli Jon Roth vizitas Lietuvoje, kuris reikia tikėtis nebus paskutinis, o susirinkusiųjų publika tik gausės.
Koncerte lankėsi ir vertino Rūta Paitian
Akimirkos, kurias įamžino Skirmantas Stankevičius:
{lang: 'lt'}
{lang: 'lt'}
{lang: 'lt'}
Dar prieš tampant sunkiosios muzikos pionierių dalimi Uli Jon Roth turėjo savo grupę, pavadinimu „Dawn Roud“, kuri aštuntojo dešimtmečio pradžioje buvo „aneksuota“ ir tapo „Scorpions“ dalimi. Įdomu tai, kad grupė, turėdama 4 narius: Uli Jon Roth, Achim Kirschning, Francis Buchholz ir Jurgen Rosenthal, tapo kitos grupės naująją sudėtimi, kuri minimuoju laikotarpiu teturėjo vos pora narių, vokalistą Klaus Meine, Rudolph Schenker.
Taip sustiprinęs savo gretas, kolektyvas solidžiai pažymėjo naująjį „Scorpions“ veidą, kurio bene pagrindiniu puoselėtoju buvo Uli Jon Roth. Per šį kūrybinį veiklos etapą, buvo išleisti keturi albumai: „Fly to the Rainbow“ (1974 metais, būtent šio albumo 40-mečio dėka, buvo inspiruotas bei dedikuotas Uli Jon Roth turas), „In Trance“ (1975 m.), „Virgin Killer“ (1976 m.), „Taken by Force“ (1977 m.). Pastarieji albumai didžiausio populiarumo susilaukė Japonijoje, tad neatsitiktinai, 1978 metais buvo išleistas šio turo dvigubas gyvo pasirodymo albumas.
Deja, kaip dažnai nutinka grupėse, dėl nesutampančių kūrybinių pažiūrų, Uli Jon Roth palieka „Scorpions“ ir įkuria „Electric Sun“, o vėliau grindžia karjerą, remdamasis „katino, kuris mėgsta vaikščioti vienas“ pavyzdžiu ir savo solinės veiklos dėka, tampa vienu iš neoklasikinio metalo pradininkų. Tačiau, tai dar ne viskas. Kaip yra sakoma, gera pradžia, pusė darbo. Uli Jon Roth sėkmingos karjeros istorija veda ir per pasirodymus žymiuose „G3“ geriausių gitaristų turuose. Atlikėjui priskiriami laurai ir didaktinėje veikloje. Aštuntojo-devintojo dešimtmečio sandūroje, Uli Jon Roth sukuria specialias „Sky“ gitaras, bei įkuria šių gitarų mokymo kursus, kuriuose aktyviai dalyvauja iki pat 2006-ųjų metų. Šios gitaros unikalios tuo, kad papildomų atžymų dėka, grojant galima pasiekti itin aukšto skambesio registrus (pastaraisiais buvo galima įsitikinti ir koncerto metu Vilniuje). Na, o pas jį įkvėpimo sėmėsi tokio pasaulinio garso atlikėjai, kaip charizmatiškasis „Accept“ gitaristas Wolf Hoffmann, grupės „Metallica“ gitaristas Kirk Hammet, bei daugelis kitų.
Minint savo starto grupėje „Scorpions“ 40-metį, Uli Jon Roth, nuo 2014-ųjų metų pradėtas koncertinis turas sustoja ties Lietuva, kurioje surengti net 3 pasirodymai: Kaune, Vilniuje ir Palangoje.
Tad kaip koncertas vyko sostinėje?
Gegužės 15-ąją, „Pramogų banko“ koncertų salė „Vakaris“ atvėrusi duris nuo septintos valandos jau laukia susirinksiančiųjų. Aštunta valanda vakaro, prie staliukų, jaukiai įsitaisiusios porelės, šeimos ir šiaip bendraminčiai jau lūkuriuoja vakaro šeimininko, kuris visai ne vokiškai vėluoja. Fotografai užėmę savo pozicijas, fiksuoja nekantraujančios publikos veidus. Praėjus dvidešimčiai minučių, Uli Jon Roth su savo komanda užlipa ant scenos, pasisveikina lietuviškai ir koncertas prasideda. Pernai šešiasdešimtmetį atšventęs atlikėjas, savo sceniniu įvaizdžiu primenantis septintojo dešimtmečio „gėlių vaikus“, ne vieną vyresnės kartos klausytoją privertė su nostalgija prisiminti tuos laikus, na o jaunųjų kartų atstovams tapo savotiška laiko mašina, supažindinusia su jų tėvų, senelių klausyta muzika, o galbūt ir buvusiu jų įvaizdžiu, apie kurį dabar net nepagalvotum.
„Sky“ gitaros privalumai išgirsti ir įvertinti jau su vienu iš pirmųjų jo kūrinių „Sun in my hand“. Menant „Scorpions“ laikus, kuomet atlikėjo dar būta jų nariu, atlikti šie kūriniai : „We‘ll burn the sky“, „I‘ve got to be free“, „Fly to the Rainbow“ (kuri buvo sujungta, su trumpa, bet įtaigia Uli Jon Roth soline improvizacija „Raibow prelude“). Verta pasakyti, kad Uli Jon Roth itin daug dėmesio skyrė instrumentalo partijoms, kurių būta mažumėlę per daug. Ne veltui yra sakoma: „kas per daug, tas nesveika“, nes ir šiuo atveju, iš pradžių daug susižavėjimo sulaukęs reiškinys, koncerto eigoje pabodo. Gal atlikėas taip įsitraukė, visiškai užmiršęs, kad į jį žvelgia kelios dešimtys akių?
Nepaisant to, vakaras neprailgo, nors programoje, koncerto trukmė buvo nurodyta taip: 20.00-22.00, tačiau jis užsitęsė gerokai ilgiau (tas 20 minučių vėlavimas koncerto pabaigoje buvo atpirktas su kaupu).
Vakarui einant link pabaigos, Uli Jon Roth priminė vilniečio ir miesto svečių publikai apie gegužės 14-ąją dieną legendinio gitaros virtuozo Riley Ben King (geriau žinomo sceniniu vardu „B. B. King“) netektį ir skyrė jam jo paties kūrinį „Sweet little Angel“.
Kaip žiūrovai priėmė atlikėją? Įspūdžiai po koncerto buvo geri, nors teko girdėti nusiskundimų dėl garso, kad „Sky“ gitarų itin aukštų registrų skambesys nebuvo pritaikytas susirinkusiųjų ausims ir vietomis buvo per aukštas. Na, bet tai tik pirmasis Uli Jon Roth vizitas Lietuvoje, kuris reikia tikėtis nebus paskutinis, o susirinkusiųjų publika tik gausės.
Koncerte lankėsi ir vertino Rūta Paitian
Akimirkos, kurias įamžino Skirmantas Stankevičius:
{lang: 'lt'}
{lang: 'lt'}
{lang: 'lt'}