Žvarboką gegužės 15 d. vakarą į “Loftą” visus repo gerbėjus sukvietė jau antrą kartą Vilniuje besisvečiuojantys legendiniai Niujorko atstovai “ONYX”. Savo energija ir agresyviais tekstais pasižymintys MC Fredro Starr'as ir Sticky Fingaz nenuvylė ir šį kartą, 45 minutes trukęs pasirodymas – sprogusi atominė energijos bomba, kuri ištaškė tiek publiką, tiek pačius atlikėjus. Tačiau apie viską nuo pat pradžių.
Be “Onyx” “Lofto” scenoje pasirodė didelis desantas lietuvių: Ade, Slem, Medonas, “Vilnius Massive” komanda, “Z On A”. Atėjęs į “Loftą” apsidžiaugiau, kad pirmą kartą gyvai išgirsiu Ade, prieš keletą vasarų jo albumas “Išėjęs iš mados” nuolat sukdavosi grojarašty, ir apskritai man jis asmeniškai yra vienas iš labiausiai imponuojančių lietuvių MC. Žmonių prie scenos nebuvo daug, tačiau Ade puikiai “šildė” sceną su kabinančias bytai‘s ir nepriekaištingu flow. Jam pasibaigus netgi buvo šiek tiek pikta ir gaila, jog būtent jam teko “garbė” išjudinti publiką. Apšilau.
Sekantis ant scenos lipo Slem, ir nors rusiškai ne itin gerai suprantu, tačiau tai nesutrukdė palinguoti kartu su papilnėjusia publika į “bum ta bum bum bum ta” ir emocingai rhymus smaigstantį Slemą. Pasirodymą užbaigė su RA ir naujausiu gabalu “Pats sau nuodas, pats sau vaistas”. Garso režisieriams padavus garso, atmosfera įkaito, pakeltų rankų skaičius patrigubėjo.
Pasigirdo sirenos lydimos countdown‘u. 5,4,3,2,1 ir ant scenos užlipo Medonas. Deja, tik pompastiška intro buvo geriausia pasirodymo dalis, kiti keli kūriniai visai susiklausė, bet didžiąją laiko dalį kartu su bendraminčiais šalia scenos likau nesusipratęs. Jeigu Ade ir Slem buvo žingsniai link “Onyx”, tai čia buvo žingsnis atgal. Kai Medonas užsidėjo dujokaukę ir pradėjo varyt gabalą “Kvėpuok” teko trumpam išeiti laukan ir pasidaryti pertraukėlę. Tiesiog šis Medono pasirodymas buvo ne vietoj ir ne laiku.
Grįžti atgal prie scenos pakvietė bytboxas ir už jį atsakinga “Vilnius Massive” komanda. Susirinkę žmonės pagavo antrą kvėpavimą ir keletą kartų vieningai kelė rankas į viršų. Burnomis kuriami bytai vežė į prieky (šioje vietoje norėčiau pagirti SlyGrid‘ą už kokybiškai išlaužtus garsus) ir kai tik atsirasdavo nuobodulio jausmas dėl pernelyg vienodų aranžuočių Ra greitai jį išsklaidydavo.
00:15 pasigirdo skanduotės “Onyx Onyx” ir jau pasidarė nekantru. Tačiau tada prasidėjo turbūt didžiausias nesusipratimas - “Z On A”. Visų pirma jie visiškai neatitiko vakarėlio sielos. Supaprastinta “Saulės Kliošo” versija su hip hop‘o elementais migdė publiką, nepaisant aktyvių bandymų užvesti. Netgi patys atlikėjai koncerto metu kvestionavo ar jie turi ką nors bendro su repu. Tai buvo ilgiausias lietuviškas pasirodymas, su dideliomis problemomis įgarsinime, gitarų nesigirdėjo, būgnų wayyyyy to much. Išgirdus gabalą “Mars” permečiau akimis “Lofte” esančius fotelius. Pamatęs, kad visi užimti, teko vėl nukeliauti rūkyklan.
01:00 publika vieningai pradeda skanduoti “Onyx” vardą ir lipant Dee and Kamy, supranti, jog kaip ir dera legendoms, jų pasirodymas vėluos. Puikiai susigrojęs duetas atgyvina publiką, Kamy įkala scratch'ų solo, Dee nepailstamai kapoja ant funk'ovų bytų ir pusvalandžio pasirodymas neprailgsta. Tiesa, šis duetas turi keistą fenomeną, pas juos viskas yra “top notch”, tiek atlikimas, tiek bytai, bendravimas su publika, video klipai, bet jiems vis pritrūksta kažko, kas juos kilsteltų laipteliu aukščiau nei apšildančios grupės statusas ar 80 tūkstančių peržiūrų “Youtube”.
Tuomet trumputė pauzė lydima publikos skanduojamo grupės pavadinimo ir scenoje pasirodo DJ Illegal su apšildančiuoju vienu iš daugelio to vakaro reperių. Jau arti. Dar keletas jų gabalų, kurie nublanksta prieš laukimo jauduliuką ir ant scenos kaip raketa iššauna Sticky Fingaz ir “Lofte” esanti publika “digimobilizuojasi” į kažką sunkiai paaiškinamo. Įžengia Fredro Starr‘as ir visas “Loftas” pradeda šou su “Throw ya Gunz”, “Back to Fuck up” ir kitais hitais iš ankstesnių albumų. Nuo pat pirmos akimirkos negalėjau atsidžiaugti “Lofte” esančia publika, kuriai “Onyx” neleido atsipūsti nei minutei. Buvo nuolat skanduojamas “Onyx” vardas, kartu atliekami chorusai, o Fredro Starr‘as po kiekvieno gabalo daužydavo mikrafoną į širdį, taip atiduodamas pagarbą turbūt geriausiai šių metų “Lofto” publikai.
“Onyx” pageidavimu pritemdžius šviesas, scenos prieigas nušvietė žiebtuvėlių ir telefonų šviesa ir pasigirdo “Last Dayz”. Magiškas momentas, po kurio galutinai “Onyx” ir žiūrovai tapo vienu kūnu, kurio sugeneruotos energijos būtų užtekę apšviesti Raseinius mėnesiui.
Įkaitus atmosferai nuo scenos pasipylė vanduo atvėsindamas labiausiai įkaitusius ir du repo sunkiosios artilerijos pabūklai paleido dar porą šūvių iš “All we got iz us” albumo. Sticky Fingaz paprašius daugiau garso, garso režisieriai jo nepagailėjo ir DJ Illegal sukami bytai pasileido pilnu pajėgumu, taip pakeldami visus nuo žemės likusiai koncerto daliai. Likusiems keliems pragrojimams jau man neužteko jėgų, nes atlaikyti 45 minutes “Onyx” reikia šiokio tokio fizinio pasiruošimo. Tiesiog beliko stebėti ir gerėtis jų begaliniu atsidavimu publikai ir iš visur sklindančiomis “hard core rap” vibracijomis.
Apibendrinant, didžiulis check‘as ant “Onyx”, kurie kaip ir pernai nenuvylė. Respect “Loftui” (kuris jau tapo “gerų vakarėlių” sinonimu) už “Burn Energy Sesiją”, kuris išspaudė viską ką galėjo, tiek iš “Onyx”, tiek iš publikos ir taip pat visiems buvusiems penktadienio vakarą už sukurtą beprotišką atmosferą. Vienintelis menkas programos minusas – trys valandos “šildymo” buvo kiek per daug 45 minučių “Onyx” užtaisui. Šį laiką buvo galima sutrumpinti, kas būtų išėję į naudą publikos atžvilgiu. Po koncerto Fredro Starr'as paskelbė žinutę “twitter‘yje”, jog “#lithuania was sick last night”. “Sick” ne tas žodis. Tai dar vienas ženklas, kad Lietuvos publika jau seniai subrendus priimti pasaulinio lygio repo žvaigždes ir moka sukurti atmosferą, kurioje gerai jaučiasi ne tik publika, bet ir atlikėjai. Su nekantrumu laukiu kažko panašaus ir ateityje.
Koncerte lankėsi ir vertino Tomas Pauža
{lang: 'lt'}
{lang: 'lt'}
{lang: 'lt'}
Be “Onyx” “Lofto” scenoje pasirodė didelis desantas lietuvių: Ade, Slem, Medonas, “Vilnius Massive” komanda, “Z On A”. Atėjęs į “Loftą” apsidžiaugiau, kad pirmą kartą gyvai išgirsiu Ade, prieš keletą vasarų jo albumas “Išėjęs iš mados” nuolat sukdavosi grojarašty, ir apskritai man jis asmeniškai yra vienas iš labiausiai imponuojančių lietuvių MC. Žmonių prie scenos nebuvo daug, tačiau Ade puikiai “šildė” sceną su kabinančias bytai‘s ir nepriekaištingu flow. Jam pasibaigus netgi buvo šiek tiek pikta ir gaila, jog būtent jam teko “garbė” išjudinti publiką. Apšilau.
Sekantis ant scenos lipo Slem, ir nors rusiškai ne itin gerai suprantu, tačiau tai nesutrukdė palinguoti kartu su papilnėjusia publika į “bum ta bum bum bum ta” ir emocingai rhymus smaigstantį Slemą. Pasirodymą užbaigė su RA ir naujausiu gabalu “Pats sau nuodas, pats sau vaistas”. Garso režisieriams padavus garso, atmosfera įkaito, pakeltų rankų skaičius patrigubėjo.
Pasigirdo sirenos lydimos countdown‘u. 5,4,3,2,1 ir ant scenos užlipo Medonas. Deja, tik pompastiška intro buvo geriausia pasirodymo dalis, kiti keli kūriniai visai susiklausė, bet didžiąją laiko dalį kartu su bendraminčiais šalia scenos likau nesusipratęs. Jeigu Ade ir Slem buvo žingsniai link “Onyx”, tai čia buvo žingsnis atgal. Kai Medonas užsidėjo dujokaukę ir pradėjo varyt gabalą “Kvėpuok” teko trumpam išeiti laukan ir pasidaryti pertraukėlę. Tiesiog šis Medono pasirodymas buvo ne vietoj ir ne laiku.
Grįžti atgal prie scenos pakvietė bytboxas ir už jį atsakinga “Vilnius Massive” komanda. Susirinkę žmonės pagavo antrą kvėpavimą ir keletą kartų vieningai kelė rankas į viršų. Burnomis kuriami bytai vežė į prieky (šioje vietoje norėčiau pagirti SlyGrid‘ą už kokybiškai išlaužtus garsus) ir kai tik atsirasdavo nuobodulio jausmas dėl pernelyg vienodų aranžuočių Ra greitai jį išsklaidydavo.
00:15 pasigirdo skanduotės “Onyx Onyx” ir jau pasidarė nekantru. Tačiau tada prasidėjo turbūt didžiausias nesusipratimas - “Z On A”. Visų pirma jie visiškai neatitiko vakarėlio sielos. Supaprastinta “Saulės Kliošo” versija su hip hop‘o elementais migdė publiką, nepaisant aktyvių bandymų užvesti. Netgi patys atlikėjai koncerto metu kvestionavo ar jie turi ką nors bendro su repu. Tai buvo ilgiausias lietuviškas pasirodymas, su dideliomis problemomis įgarsinime, gitarų nesigirdėjo, būgnų wayyyyy to much. Išgirdus gabalą “Mars” permečiau akimis “Lofte” esančius fotelius. Pamatęs, kad visi užimti, teko vėl nukeliauti rūkyklan.
01:00 publika vieningai pradeda skanduoti “Onyx” vardą ir lipant Dee and Kamy, supranti, jog kaip ir dera legendoms, jų pasirodymas vėluos. Puikiai susigrojęs duetas atgyvina publiką, Kamy įkala scratch'ų solo, Dee nepailstamai kapoja ant funk'ovų bytų ir pusvalandžio pasirodymas neprailgsta. Tiesa, šis duetas turi keistą fenomeną, pas juos viskas yra “top notch”, tiek atlikimas, tiek bytai, bendravimas su publika, video klipai, bet jiems vis pritrūksta kažko, kas juos kilsteltų laipteliu aukščiau nei apšildančios grupės statusas ar 80 tūkstančių peržiūrų “Youtube”.
Tuomet trumputė pauzė lydima publikos skanduojamo grupės pavadinimo ir scenoje pasirodo DJ Illegal su apšildančiuoju vienu iš daugelio to vakaro reperių. Jau arti. Dar keletas jų gabalų, kurie nublanksta prieš laukimo jauduliuką ir ant scenos kaip raketa iššauna Sticky Fingaz ir “Lofte” esanti publika “digimobilizuojasi” į kažką sunkiai paaiškinamo. Įžengia Fredro Starr‘as ir visas “Loftas” pradeda šou su “Throw ya Gunz”, “Back to Fuck up” ir kitais hitais iš ankstesnių albumų. Nuo pat pirmos akimirkos negalėjau atsidžiaugti “Lofte” esančia publika, kuriai “Onyx” neleido atsipūsti nei minutei. Buvo nuolat skanduojamas “Onyx” vardas, kartu atliekami chorusai, o Fredro Starr‘as po kiekvieno gabalo daužydavo mikrafoną į širdį, taip atiduodamas pagarbą turbūt geriausiai šių metų “Lofto” publikai.
“Onyx” pageidavimu pritemdžius šviesas, scenos prieigas nušvietė žiebtuvėlių ir telefonų šviesa ir pasigirdo “Last Dayz”. Magiškas momentas, po kurio galutinai “Onyx” ir žiūrovai tapo vienu kūnu, kurio sugeneruotos energijos būtų užtekę apšviesti Raseinius mėnesiui.
Įkaitus atmosferai nuo scenos pasipylė vanduo atvėsindamas labiausiai įkaitusius ir du repo sunkiosios artilerijos pabūklai paleido dar porą šūvių iš “All we got iz us” albumo. Sticky Fingaz paprašius daugiau garso, garso režisieriai jo nepagailėjo ir DJ Illegal sukami bytai pasileido pilnu pajėgumu, taip pakeldami visus nuo žemės likusiai koncerto daliai. Likusiems keliems pragrojimams jau man neužteko jėgų, nes atlaikyti 45 minutes “Onyx” reikia šiokio tokio fizinio pasiruošimo. Tiesiog beliko stebėti ir gerėtis jų begaliniu atsidavimu publikai ir iš visur sklindančiomis “hard core rap” vibracijomis.
Apibendrinant, didžiulis check‘as ant “Onyx”, kurie kaip ir pernai nenuvylė. Respect “Loftui” (kuris jau tapo “gerų vakarėlių” sinonimu) už “Burn Energy Sesiją”, kuris išspaudė viską ką galėjo, tiek iš “Onyx”, tiek iš publikos ir taip pat visiems buvusiems penktadienio vakarą už sukurtą beprotišką atmosferą. Vienintelis menkas programos minusas – trys valandos “šildymo” buvo kiek per daug 45 minučių “Onyx” užtaisui. Šį laiką buvo galima sutrumpinti, kas būtų išėję į naudą publikos atžvilgiu. Po koncerto Fredro Starr'as paskelbė žinutę “twitter‘yje”, jog “#lithuania was sick last night”. “Sick” ne tas žodis. Tai dar vienas ženklas, kad Lietuvos publika jau seniai subrendus priimti pasaulinio lygio repo žvaigždes ir moka sukurti atmosferą, kurioje gerai jaučiasi ne tik publika, bet ir atlikėjai. Su nekantrumu laukiu kažko panašaus ir ateityje.
Koncerte lankėsi ir vertino Tomas Pauža
{lang: 'lt'}
{lang: 'lt'}
{lang: 'lt'}