Trečiadienio vakarą į šv. Kotrynos bažnyčią Vilniuje susirinko pilna salė žmonių, norinčių išgirsti grupę „Karma“ prieš laikiną jų pasitraukimą iš koncertinės veiklos. Šį kartą grupė scenoje pasirodė ne viena. Jai talkino styginių kvartetas, kuris nemenka dalimi prisidėjo prie to, kad „Karma“ suskambėtų neįtikėtinai jaukiai, šiltai ir nenuobodžiai. Išsigandusius, jog grupės gali ir nebepamatyti, skubu nuraminti. Koncerto metu grupės lyderis Kazimieras Likša teigė, jog nuo scenos jie niekur tikrai nedings ir sugrįš po pertraukos. Galiu patikinti, jog išeiti (nors ir trumpam) su trenksmu jiems pavyko.
Belieka tik pritarti grupės vokalistui, jog šv. Kotrynos bažnyčia - neeilinė vieta koncertuoti. Seniai teko girdėti tokį gražų ir švarų garsą, ypač po dažnų apsilankymų Vilniaus „Siemens“ arenoje. Tačiau garsas - tik labai maža dalis to, ką ši vieta davė įvykusiam koncertui - šventinis jausmas, jaukumas ir truputis pasitempimo yra tai, ko taip pat negalima pamiršti paminėti.
Vienas gražiausių atsiminimų iš koncerto išliko tai, jog atrodė, kad atlikėjams (o ypač „Karmos“ vokalistui) šis koncertas yra didžiulė šventė. Šiltas bendravimas vieniems su kitais bei publika, žinoma, turėjo atitinkamą grįžtamąjį ryšį iš klausytojų - jie dainavo kartu ir negailėjo plojimų. Panašu, jog „Karma“ turi nemažą ratą gerbėjų, nes netyčiomis užklydusių į koncertą, sprendžiant pagal mokėjusius dainų žodžius, buvo nedaug.
Jei iki šiol ši grupė man asocijuodavosi su lyrinėmis melodijomis, tai koncerte atradau sunkesnę jos pusę, kuri, beje, nudžiugino. „Bandysim nesugriauti šitos bažnyčios“, - juokavo Kazimieras Likša. Bažnyčia tebestovi, bet sienos tikrai sudrebėjo ir ne kartą.
Tiesa, stebint koncertą vis dėlto teko susimąstyti, kodėl vieni, stovintys ant scenos, sugeba perteikti tai, ką jaučia ir šiokiu tokiu judesiu, o kiti lyg įkalti į žemę negali pajudėti nei į kairę, nei į dešinę. Na, „Gulbių ežero“ ar „Polkos su ragučiais“ gal jau būtų per daug, bet retkarčiais kai kuriuos muzikantus norėjosi prieiti ir papurtyti. Turiu pripažinti, kad vienintelis rastas „minusas“ koncerte nebuvo joks minusas. Na, gal ne pliusas, bet koncerto tai nepadarė prastesniu.
Įvykiai ir faktai šį kartą kalba patys už save: tai, kas trečiadienio vakarą vyko Kotrynos bažnyčioje buvo kažkas tokio, ko ir reikia šaltam rudeniniam vakarui. Ar dar kartą nueičiau į grupės „Karma“ koncertą? Tikrai taip. Nueičiau ne tik antrą, bet ir trečią ar ketvirtą.
Belieka tik pritarti grupės vokalistui, jog šv. Kotrynos bažnyčia - neeilinė vieta koncertuoti. Seniai teko girdėti tokį gražų ir švarų garsą, ypač po dažnų apsilankymų Vilniaus „Siemens“ arenoje. Tačiau garsas - tik labai maža dalis to, ką ši vieta davė įvykusiam koncertui - šventinis jausmas, jaukumas ir truputis pasitempimo yra tai, ko taip pat negalima pamiršti paminėti.
Vienas gražiausių atsiminimų iš koncerto išliko tai, jog atrodė, kad atlikėjams (o ypač „Karmos“ vokalistui) šis koncertas yra didžiulė šventė. Šiltas bendravimas vieniems su kitais bei publika, žinoma, turėjo atitinkamą grįžtamąjį ryšį iš klausytojų - jie dainavo kartu ir negailėjo plojimų. Panašu, jog „Karma“ turi nemažą ratą gerbėjų, nes netyčiomis užklydusių į koncertą, sprendžiant pagal mokėjusius dainų žodžius, buvo nedaug.
Jei iki šiol ši grupė man asocijuodavosi su lyrinėmis melodijomis, tai koncerte atradau sunkesnę jos pusę, kuri, beje, nudžiugino. „Bandysim nesugriauti šitos bažnyčios“, - juokavo Kazimieras Likša. Bažnyčia tebestovi, bet sienos tikrai sudrebėjo ir ne kartą.
Tiesa, stebint koncertą vis dėlto teko susimąstyti, kodėl vieni, stovintys ant scenos, sugeba perteikti tai, ką jaučia ir šiokiu tokiu judesiu, o kiti lyg įkalti į žemę negali pajudėti nei į kairę, nei į dešinę. Na, „Gulbių ežero“ ar „Polkos su ragučiais“ gal jau būtų per daug, bet retkarčiais kai kuriuos muzikantus norėjosi prieiti ir papurtyti. Turiu pripažinti, kad vienintelis rastas „minusas“ koncerte nebuvo joks minusas. Na, gal ne pliusas, bet koncerto tai nepadarė prastesniu.
Įvykiai ir faktai šį kartą kalba patys už save: tai, kas trečiadienio vakarą vyko Kotrynos bažnyčioje buvo kažkas tokio, ko ir reikia šaltam rudeniniam vakarui. Ar dar kartą nueičiau į grupės „Karma“ koncertą? Tikrai taip. Nueičiau ne tik antrą, bet ir trečią ar ketvirtą.