IAMX – daugelis greičiausiai pirmą kartą girdi šį muzikos pasaulyje besisukantį vardą, tačiau tamsuolis Chris Corner jau nuo 2004 m. kuria muzikinį projektą minėtu pavadinimu. IAMX kūrybai tikėtina įtakos turėjo tokios grupės kaip „Depeche Mode“ ir „Placebo“. Jaučiami elektroniniam/alternative rokui būdingi muzikiniai elementai. Ne paslaptis, jog Corner teko sirgti gilia depresija, ypač tuo metu gyvenant Berlyne, kur ir gimė jo tamsuoliški dainų tekstai apie seksualinę tapatybę, mirtį, meilę, apsinuodijimą narkotikais, religijos ir politikos kritika, įvairiomis priklausomybėmis, šiuolaikine visuomene ir jos piktadarystėmis ir t.t. Atradęs kelią iš depresijos, sugrįžęs į realybę IAMX persikraustė iš Berlyno į Los Andželą, o ten gimė nauja muzika, naujas albumas „Metanoia“, o tuo pačiu ir šiuo metu vykstantis koncertinis turas Europoje.
Paskutinę žiemos dieną, neįprastąją vasario 29-ąją, Vilniaus menų fabrike „Lofte“ pirmą kartą koncertavo raganius IAMX. Apšildymo neprireikė, Chris Corner su ture lydinčiomis dvejomis klavišininkėmis ir būgnininku į tamsią „Lofto“ sceną žengė laikrodžio rodyklėms mušant trisdešimt po dvidešimtos. Koncertas prasidėjo 2013 m. išleisto albumo „The Unified Field“ siautulingu singlu „I Come With Knives“, kuris dalinai atliekamas vokiečių kalba. Vulgariai atrodančios klavišininkės nuo pat pirmojo kūrinio pradėjo energingą šokinėjimą, galvos kratimą, kurio metu tekdavo pasvarstyti ir apie jų tikrąjį vaidmenį IAMX projekte – stoties šokėjos imituojančios grojimą klavišais, ar iš tikrųjų nuoširdžiai save atiduodančios raganiaus kerams. Pats Corner scenoje pasirodė vilkėdamas juodus drabužius, ant galvos apsirėdęs kapišoną ir pradėjo emocionalų pasirodymą. Mažoje „Lofto“ scenoje ne ką mažesnį vaidmenį atliko IAMX atsivežti keturi kreivi ar statūs ekranai, kuriuose kiekvieno kūrinio metu buvo vaizduojami šleikštulį, haliucinacijas ar pasimėgavimą keliantys siaubo ir psichologinių filmų verti vaizdai.
Apie pussantros valandos trukusiame koncerte buvo sugrota didžioji dalis kūrinių iš naujausio albumo „Metanoia“: emocingi singlai „Happiness“ ir „Oh Cruel Darkness Embrace Me“, kojas kilnojantis „North Star“, neleidžianti užmigti baladė „Insomnia“ ar Corner vokalo žaismas atliekant „Aphrodisiac“. Itin įsiminė pristatomo albumo kūrinys „No Maker Made Me“, vaizdelis ir stiprių beat‘ų muzika priminė filmo apie vampyrų medžiotoją Bleidą vieną iš scenų, kraujo lietuje klubinėjančius-reivinančius aštriadančius. Nors IAMX ir neatsivežė kraujo patrankų, tačiau surengė tikrą susirinkusių tamsuolių ir raganų puotą.
Kas bent šiek tiek domėjosi IAMX pirmaisiais kūrybiniais vaisiais turbūt nekantriai laukė, kuomet išgirs Corner galvoje gimusius beprotiškus kūrinius, kaip „Spit it Out“, „Kiss and Swallow“, „Bring Me Back a Dog“, „I‘m Terrified“ ar „Nightlife“. Kiekvienas iš jų pasakoja skirtingas istorijas, paliečiančias skaudžias temas, išgyvenimus, Corner patirtą pragarišką jausmų laviną sergant depresija.
Koncerte apsilankė itin mišri publika, nuo modernių gočių iki barzdočių, nuo raudonplaukių raganaičių iki subrendusių 4-5iasdešimtmečių, visi vienodai beprotiškai paniro į raganiaus IAMX pritrenkiantį meniškai vizualų vaizdą ar ekstremaliai muzikalų ir nesuvokiamą garsų bei vokalo žaismą, tarsi važinėjantis amerikietiškais kalneliais. Visiškai skirtingas pojūtis nei prieš gerą savaitę trečią kartą „Lofte“ viešėjusiems belgams „Balthazar“, kuomet publika buvo įsijungusi miego režimą.
Galbūt eilinį kartą „Lofte“ akino scenoje mirguliuojančios šviesos, retkarčiais trikdė šlubuojantis garsas, ar neįtikino tarsi iš gatvės paimtos šokėjos a.k.a. klavišininkės ir jų šešėlyje likęs būgnininkas, tačiau šiuolaikinio ir paslaptingojo goto-raganiaus IAMX (Chris Corner) pirmasis apsilankymas mūsų žemėse įnešė naujų, itin ekstremalių pojūčių jau išlepintai ir įnoringai Vilniaus publikai.
Renginyje lankėsi, vertino Eligijus Zaburas ir fotografavo Mantas Daleckis
Paskutinę žiemos dieną, neįprastąją vasario 29-ąją, Vilniaus menų fabrike „Lofte“ pirmą kartą koncertavo raganius IAMX. Apšildymo neprireikė, Chris Corner su ture lydinčiomis dvejomis klavišininkėmis ir būgnininku į tamsią „Lofto“ sceną žengė laikrodžio rodyklėms mušant trisdešimt po dvidešimtos. Koncertas prasidėjo 2013 m. išleisto albumo „The Unified Field“ siautulingu singlu „I Come With Knives“, kuris dalinai atliekamas vokiečių kalba. Vulgariai atrodančios klavišininkės nuo pat pirmojo kūrinio pradėjo energingą šokinėjimą, galvos kratimą, kurio metu tekdavo pasvarstyti ir apie jų tikrąjį vaidmenį IAMX projekte – stoties šokėjos imituojančios grojimą klavišais, ar iš tikrųjų nuoširdžiai save atiduodančios raganiaus kerams. Pats Corner scenoje pasirodė vilkėdamas juodus drabužius, ant galvos apsirėdęs kapišoną ir pradėjo emocionalų pasirodymą. Mažoje „Lofto“ scenoje ne ką mažesnį vaidmenį atliko IAMX atsivežti keturi kreivi ar statūs ekranai, kuriuose kiekvieno kūrinio metu buvo vaizduojami šleikštulį, haliucinacijas ar pasimėgavimą keliantys siaubo ir psichologinių filmų verti vaizdai.
Apie pussantros valandos trukusiame koncerte buvo sugrota didžioji dalis kūrinių iš naujausio albumo „Metanoia“: emocingi singlai „Happiness“ ir „Oh Cruel Darkness Embrace Me“, kojas kilnojantis „North Star“, neleidžianti užmigti baladė „Insomnia“ ar Corner vokalo žaismas atliekant „Aphrodisiac“. Itin įsiminė pristatomo albumo kūrinys „No Maker Made Me“, vaizdelis ir stiprių beat‘ų muzika priminė filmo apie vampyrų medžiotoją Bleidą vieną iš scenų, kraujo lietuje klubinėjančius-reivinančius aštriadančius. Nors IAMX ir neatsivežė kraujo patrankų, tačiau surengė tikrą susirinkusių tamsuolių ir raganų puotą.
Kas bent šiek tiek domėjosi IAMX pirmaisiais kūrybiniais vaisiais turbūt nekantriai laukė, kuomet išgirs Corner galvoje gimusius beprotiškus kūrinius, kaip „Spit it Out“, „Kiss and Swallow“, „Bring Me Back a Dog“, „I‘m Terrified“ ar „Nightlife“. Kiekvienas iš jų pasakoja skirtingas istorijas, paliečiančias skaudžias temas, išgyvenimus, Corner patirtą pragarišką jausmų laviną sergant depresija.
Koncerte apsilankė itin mišri publika, nuo modernių gočių iki barzdočių, nuo raudonplaukių raganaičių iki subrendusių 4-5iasdešimtmečių, visi vienodai beprotiškai paniro į raganiaus IAMX pritrenkiantį meniškai vizualų vaizdą ar ekstremaliai muzikalų ir nesuvokiamą garsų bei vokalo žaismą, tarsi važinėjantis amerikietiškais kalneliais. Visiškai skirtingas pojūtis nei prieš gerą savaitę trečią kartą „Lofte“ viešėjusiems belgams „Balthazar“, kuomet publika buvo įsijungusi miego režimą.
Galbūt eilinį kartą „Lofte“ akino scenoje mirguliuojančios šviesos, retkarčiais trikdė šlubuojantis garsas, ar neįtikino tarsi iš gatvės paimtos šokėjos a.k.a. klavišininkės ir jų šešėlyje likęs būgnininkas, tačiau šiuolaikinio ir paslaptingojo goto-raganiaus IAMX (Chris Corner) pirmasis apsilankymas mūsų žemėse įnešė naujų, itin ekstremalių pojūčių jau išlepintai ir įnoringai Vilniaus publikai.
Renginyje lankėsi, vertino Eligijus Zaburas ir fotografavo Mantas Daleckis