Šie metai Vroclavui ypatingi – miestas tapo Europos kultūros sostine, ir būtent, dėl šios priežasties Lenkijos gyventojai gali džiaugtis renginių gausa. Festivalis „Capital of Rock“ tapo bene griausmingiausiu kultūros sostinės renginiu, mat čia paskutinį vasaros savaitgalį ošė ne tik dešimtys tūkstančių sunkiosios muzikos gerbėjų, kurie visiškai užpildė miesto stadioną, bet ir tokie gigantai kaip „Rammstein“, „Limp Bizkit“ ir „Gojira“. Verta paminėti, jog prie galutinio grupių sąrašo „Gojira“ prisijungė likus vos porai dienų iki festivalio, šiems teko pavaduoti Japonijoje užstrigusius „Bullet For My Valentine“. Metalcore grojančius britus sustabdė praūžęs taifūnas. „BFMV“ turėjo tapti trečiąja festivalio žvaigžde, tačiau aplinkybės susiklostė kiek kitaip, organizatoriams teko sunktis iš itin sudėtingos situacijos.
Pats festivalis vyko vos vieną dieną, miesto pakraštyje esančiame stadione. Šis gigantas, pastatytas 2011-aisiais, futbolo rungtynių metu talpina 45000 žiūrovų, o koncerto atveju , esant ir stovimoms vietoms, klausytojų žinoma buvo ženkliai daugiau. Bilietų į šį 5 grupių koncertą nebebuvo dar likus mėnesiui. Mūsų laukė nuobodi 750-850 kilometrų (priklausomai nuo pasirinkto maršruto) kelionė, o jos gale ir užtarnautas poilsis, kurio mums žutbūt reikėjo, norint tinkamai pasimėgauti festivaliu.
Išaušus 27-osios rytui pajudėjome link stadiono, jokių spūsčių, aiškios nuorodos kurios neleido pasiklysti ir štai – 14:00 esame vietoje. Pirmosios grupės „OCN“ dar teko palaukti, mat jų koncerto pradžia tik 16:30. Iki tol spėjome apsilankyti oficialioje atributikos parduotuvėje, kur įsigijome porą marškinėlių (vieneto kaina 100 zl/apie 23 eur). Atributikos gausa pasigirti tikrai nebuvo galima, mat ant sienos kabėjo tik „Rammstein“ ir „Limp Bizkit“ marškinėliai, kurių buvo ne itin daug, R+ („Rammstein“) šalikas ir kepurė, bei keletas smulkmenų. „Limp Bizkit“ čia turėjo 2 ar 3 rūšių marškinėlius, festivalio headlineriai kiek daugiau, o už viską buvo galima atsiskaityti tik grynaisiais. Pasisekė, jog turėjome šiek tiek zlotų ir apsipirkome anksčiau, mat po poros valandų eilės buvo itin ilgos, norint nusipirkti maisto ar atributikos būtų tekę praleisti vieną iš grupių. Būtent, dėl to atsisakėme festivalio siūlomo maisto, pakentėjome ir likome prie scenos.
Na, o dabar šiek tiek apie pačias grupes – „OCN“ grojo siauram publikos ratui, mūsų jie taipogi nesudomino, ir lenkų kalba atliekamo roko klausėmės kiek atokiau. Smagu, jog vietinėms grupėms suteikiama galimybė pasirodyti tokioje scenoje, tačiau esu tikras, jog yra gausybė Lenkijos atlikėjų, kurie šios galimybės nusipelnė labiau.
Po „OCN“ į sceną lipo amerikiečiai „RED“. Daugiau nei 1 milijonas „like“ Facebook‘e, didelis populiarumas JAV ir jų pirmieji žingsniai bandant užkariauti Europos publiką. Jų naujausios albumo „Of Beauty and Rage“ turas aplankė įvairiausius kampelius, o jų grojamą alternative rock išgirdo ne tik Europos muzikos klubų lankytojai, bet ir Vroclavo gyventojai bei svečiai. Daugiau nei dešimtmetį egzistuojantys rokeriai įnešė stiprų energijos gūsį ir pritraukė ne vieno stebėtojo dėmesį. Tarp šių užburtųjų buvau ir aš – grįžęs namo dar kartą gerai perklausiau jų hitus ir prisiminiau, kaip gerai tai skambėjo gyvai. Tikiuosi, jog šiuos vyrukus kažkada pamatysime ir Lietuvoje.
Pasibaigus „RED“ pasirodymui į sceną lipo prancūzai „Gojira“. Nieko nelaukdami progressive death metal dievukai užgrojo „Toxic Garbage Island“ ir laužančiais ritmais valdė publiką iki pat pabaigos. Šie vaikinai du kartus grojo Vilniuje, Lietuvoje, tuomet apšildydami „Metallica“. Beje, kiek teko girdėti, grupės vokalistas Joe dažnas svečias Vilniuje, mat čia jo sugrįžtančio iš turų laukia šeima. Šį kartą nemažai, gretimoje šalyje koncertavusių metalistų, repertuaro sudarė dainos iš naujausio jų darbo „Magma“, tačiau nebuvo užmiršti ir senesni hitai.
Festivalis juda link kulminacijos ir 15 minučių anksčiau nei numatyta į sceną lipa Wes Borland, John Otto ir Fred Durst – trys originalios sudėties „Limp Bizkit“ nariai. Humoro ir „not giving a fuck“ požiūrio kupinas pasirodymas, kuris prasidėjo „Rollin‘“, o pasibaigė „Take A Look Around“ hitais. Gausybė žmonių tiesiog stovėjo ir laukė „Rammstein“ pasirodymo, tačiau tai nesutrukdė nu-metal legendoms užkurti pirtį. Smagu, jog visi grupės nesutarimai užmaršty, mat koncerto metu tiek Fred, tiek Wes veiduose suspindėdavo šypsena. Amžiaus pradžioje šis duetas rovė stogą ne vienuose namuose, o „MTV“ grojaraščiai neapsieidavo be jų kuriamos muzikos. Hitas po hito („Break Stuff“, „My Generation“, „Hot Dog“ ir t.t.), keletas vykusių („Heart-Shaped Box“) ir nevykusių („Smells Like Teen Spirit“) koverių, intarpuose grojama „DMX“ ar Lil Jon muzika bei scenos kraštuose šokančios merginos – grojant „Limp Bizkit“ stadione nebebuvo laisvos vietos, todėl sąlygos vakarėliui sukurti buvo tobulos. Vakarėlis įvyko, kas norėjo, tas pasilinksmino, o kas stovėjo ir laukė, tai ir sulaukė – scenoje „Rammstein“.
1994-aisiais susibūrusių vokiečių kolektyvo pristatinėti nereikia – ar yra pasaulyje žmogus nežinantis „Du Hast“ ar „Ich Will“ kūrinių? Tikriausiai, jog ne, todėl publikos žvilgsniai nukrypsta į sceną ir iš palubės nusileidžia grupės gitaristai Richard ir Paul, skamba intro daina „Ramm4“. Baltu kostiumu pasidabinęs vokalistas Till lėtai artėja link scenos centro, kol galiausiai sviedžia savo kepurę į orą taip pradėdamas pirotechnikos šou. Teatrališkieji „Rammstein“ šiam vakarui paruošė puokštę geriausių savo hitų, o antrąja vakaro daina tapo „Reise, Reise“. Kiek vėliau sekė „Links 2-3-4“, „ich tu Dir Weh“, „Du riechst so gut“, „Mein Herz Brennt“, „Depeche Mode“ daina „Stripped“, „Sonne“, „Amerika“, o vakarą užbaigė „Engel“, kurios metu T. Lindemann išskleidė efektingus sparnus ir pakilo virš scenos. Asmeniškai man trūko tik retai grojamos „Mutter“ ir Vilniuje girdėtos „Benzin“. Nekalbėsiu apie tai, kaip didingai skambėjo „Du Hast“ skanduojantis stadionas, kaip R+ kaustė dėmesį ne tik galingomis liepsnomis, įspūdingais fejerverkais ir pirotechniniais sprendimais, bet ir savo kiek nejaukiu teatru. Šią grupę privaloma pamatyti gyvai! Sklinda gandai, jog „Capital of Rock“ gali tapti „Rammstein“ festivaliu, tad jei taip ir nutiks, kitais metais nepraleiskite progos čia apsilankyti!
Festivalis turi potencialo tapti dideliu tarptautiniu renginiu – grupės vertos kiekvieno išleisto cento ir beveik 2000 kilometrų kelionės, o pats festivalis, nors ir organizuojamas pirmą kartą, tačiau buvo išties puikus.
Lauksime kitų metų, o iki tol siūlome aplankyti kitus „Rockloud“ organizuojamus renginius Lenkijoje – jau kitą savaitę Krokuvoje koncertuos „Kings of Leon“, dar vėliau „Pixies“ ir PJ Harvey! Daugiau informacijos rasite: http://www.rockloudlive.com/
Pats festivalis vyko vos vieną dieną, miesto pakraštyje esančiame stadione. Šis gigantas, pastatytas 2011-aisiais, futbolo rungtynių metu talpina 45000 žiūrovų, o koncerto atveju , esant ir stovimoms vietoms, klausytojų žinoma buvo ženkliai daugiau. Bilietų į šį 5 grupių koncertą nebebuvo dar likus mėnesiui. Mūsų laukė nuobodi 750-850 kilometrų (priklausomai nuo pasirinkto maršruto) kelionė, o jos gale ir užtarnautas poilsis, kurio mums žutbūt reikėjo, norint tinkamai pasimėgauti festivaliu.
Išaušus 27-osios rytui pajudėjome link stadiono, jokių spūsčių, aiškios nuorodos kurios neleido pasiklysti ir štai – 14:00 esame vietoje. Pirmosios grupės „OCN“ dar teko palaukti, mat jų koncerto pradžia tik 16:30. Iki tol spėjome apsilankyti oficialioje atributikos parduotuvėje, kur įsigijome porą marškinėlių (vieneto kaina 100 zl/apie 23 eur). Atributikos gausa pasigirti tikrai nebuvo galima, mat ant sienos kabėjo tik „Rammstein“ ir „Limp Bizkit“ marškinėliai, kurių buvo ne itin daug, R+ („Rammstein“) šalikas ir kepurė, bei keletas smulkmenų. „Limp Bizkit“ čia turėjo 2 ar 3 rūšių marškinėlius, festivalio headlineriai kiek daugiau, o už viską buvo galima atsiskaityti tik grynaisiais. Pasisekė, jog turėjome šiek tiek zlotų ir apsipirkome anksčiau, mat po poros valandų eilės buvo itin ilgos, norint nusipirkti maisto ar atributikos būtų tekę praleisti vieną iš grupių. Būtent, dėl to atsisakėme festivalio siūlomo maisto, pakentėjome ir likome prie scenos.
Na, o dabar šiek tiek apie pačias grupes – „OCN“ grojo siauram publikos ratui, mūsų jie taipogi nesudomino, ir lenkų kalba atliekamo roko klausėmės kiek atokiau. Smagu, jog vietinėms grupėms suteikiama galimybė pasirodyti tokioje scenoje, tačiau esu tikras, jog yra gausybė Lenkijos atlikėjų, kurie šios galimybės nusipelnė labiau.
Po „OCN“ į sceną lipo amerikiečiai „RED“. Daugiau nei 1 milijonas „like“ Facebook‘e, didelis populiarumas JAV ir jų pirmieji žingsniai bandant užkariauti Europos publiką. Jų naujausios albumo „Of Beauty and Rage“ turas aplankė įvairiausius kampelius, o jų grojamą alternative rock išgirdo ne tik Europos muzikos klubų lankytojai, bet ir Vroclavo gyventojai bei svečiai. Daugiau nei dešimtmetį egzistuojantys rokeriai įnešė stiprų energijos gūsį ir pritraukė ne vieno stebėtojo dėmesį. Tarp šių užburtųjų buvau ir aš – grįžęs namo dar kartą gerai perklausiau jų hitus ir prisiminiau, kaip gerai tai skambėjo gyvai. Tikiuosi, jog šiuos vyrukus kažkada pamatysime ir Lietuvoje.
Pasibaigus „RED“ pasirodymui į sceną lipo prancūzai „Gojira“. Nieko nelaukdami progressive death metal dievukai užgrojo „Toxic Garbage Island“ ir laužančiais ritmais valdė publiką iki pat pabaigos. Šie vaikinai du kartus grojo Vilniuje, Lietuvoje, tuomet apšildydami „Metallica“. Beje, kiek teko girdėti, grupės vokalistas Joe dažnas svečias Vilniuje, mat čia jo sugrįžtančio iš turų laukia šeima. Šį kartą nemažai, gretimoje šalyje koncertavusių metalistų, repertuaro sudarė dainos iš naujausio jų darbo „Magma“, tačiau nebuvo užmiršti ir senesni hitai.
Festivalis juda link kulminacijos ir 15 minučių anksčiau nei numatyta į sceną lipa Wes Borland, John Otto ir Fred Durst – trys originalios sudėties „Limp Bizkit“ nariai. Humoro ir „not giving a fuck“ požiūrio kupinas pasirodymas, kuris prasidėjo „Rollin‘“, o pasibaigė „Take A Look Around“ hitais. Gausybė žmonių tiesiog stovėjo ir laukė „Rammstein“ pasirodymo, tačiau tai nesutrukdė nu-metal legendoms užkurti pirtį. Smagu, jog visi grupės nesutarimai užmaršty, mat koncerto metu tiek Fred, tiek Wes veiduose suspindėdavo šypsena. Amžiaus pradžioje šis duetas rovė stogą ne vienuose namuose, o „MTV“ grojaraščiai neapsieidavo be jų kuriamos muzikos. Hitas po hito („Break Stuff“, „My Generation“, „Hot Dog“ ir t.t.), keletas vykusių („Heart-Shaped Box“) ir nevykusių („Smells Like Teen Spirit“) koverių, intarpuose grojama „DMX“ ar Lil Jon muzika bei scenos kraštuose šokančios merginos – grojant „Limp Bizkit“ stadione nebebuvo laisvos vietos, todėl sąlygos vakarėliui sukurti buvo tobulos. Vakarėlis įvyko, kas norėjo, tas pasilinksmino, o kas stovėjo ir laukė, tai ir sulaukė – scenoje „Rammstein“.
1994-aisiais susibūrusių vokiečių kolektyvo pristatinėti nereikia – ar yra pasaulyje žmogus nežinantis „Du Hast“ ar „Ich Will“ kūrinių? Tikriausiai, jog ne, todėl publikos žvilgsniai nukrypsta į sceną ir iš palubės nusileidžia grupės gitaristai Richard ir Paul, skamba intro daina „Ramm4“. Baltu kostiumu pasidabinęs vokalistas Till lėtai artėja link scenos centro, kol galiausiai sviedžia savo kepurę į orą taip pradėdamas pirotechnikos šou. Teatrališkieji „Rammstein“ šiam vakarui paruošė puokštę geriausių savo hitų, o antrąja vakaro daina tapo „Reise, Reise“. Kiek vėliau sekė „Links 2-3-4“, „ich tu Dir Weh“, „Du riechst so gut“, „Mein Herz Brennt“, „Depeche Mode“ daina „Stripped“, „Sonne“, „Amerika“, o vakarą užbaigė „Engel“, kurios metu T. Lindemann išskleidė efektingus sparnus ir pakilo virš scenos. Asmeniškai man trūko tik retai grojamos „Mutter“ ir Vilniuje girdėtos „Benzin“. Nekalbėsiu apie tai, kaip didingai skambėjo „Du Hast“ skanduojantis stadionas, kaip R+ kaustė dėmesį ne tik galingomis liepsnomis, įspūdingais fejerverkais ir pirotechniniais sprendimais, bet ir savo kiek nejaukiu teatru. Šią grupę privaloma pamatyti gyvai! Sklinda gandai, jog „Capital of Rock“ gali tapti „Rammstein“ festivaliu, tad jei taip ir nutiks, kitais metais nepraleiskite progos čia apsilankyti!
Festivalis turi potencialo tapti dideliu tarptautiniu renginiu – grupės vertos kiekvieno išleisto cento ir beveik 2000 kilometrų kelionės, o pats festivalis, nors ir organizuojamas pirmą kartą, tačiau buvo išties puikus.
Lauksime kitų metų, o iki tol siūlome aplankyti kitus „Rockloud“ organizuojamus renginius Lenkijoje – jau kitą savaitę Krokuvoje koncertuos „Kings of Leon“, dar vėliau „Pixies“ ir PJ Harvey! Daugiau informacijos rasite: http://www.rockloudlive.com/