Quantcast
Channel: MUSIC.LT naujienos
Viewing all 7374 articles
Browse latest View live

ALBUMO RECENZIJA | „Spirit“ arba dabar „Depeche Mode“ groja politizuotą elektronizuotą bliuzroką.

$
0
0
Jei gerai įsižiūrėsime į „Depeche Mode“ diskografiją, matysime, kad nuo pat „Songs of Faith and Devotion“ albumai buvo leidžiami kas 4 metus: 1993, 1997, 2001, 2005, 2009, 2013... Atėjo 2017-ieji ir atrodo, kad grupė šios tendencijos nutraukti nežada. Prieš porą mėnesių pasirodė visus gerbėjus ir nekentėjus tiesiog sugluminusi „Where‘s the Revolution“, o netrukus ir visas albumas „Spirit“. Per kiekvieną ketverių metų ciklą būdavo subrandinimas vis netikėtesnis sutvėrimas, atrodo, kad „Depeche Mode“ per pastaruosius 24 metus niekada neužsistovėjo vietoje ir ieškojo kitokių skambesių, galbūt nebent „Playing The Angel“ ir „Sounds of the Universe“ yra vienintelė albumų pora, turinti kažkokių ryškesnių panašumų. Taigi, remiantis daugiametėmis tendencijomis reikia laukti kažko kitokio. Ir sulaukėme, bet tokio išsiskiriančio, kad įsižiebė begalybė diskusijų. Taigi, kyla esminis klausimas — kas šiame albume tokio iššaukiančio, netikėto, svarbaus?

Pirmiausia, muzikinė kryptis. „Songs of Faith and Devotion“ buvo kritinis albumas ir turbūt vienintelis „Depeche Mode“ stilistinis lūžis per 40 metų, kai Gore‘as paklausė amerikiečių grunge scenos grupių kūrybos ir nusprendė, kad „Depeche Mode“ repertuare šitas gitarinis alternatyvumas turėtų labiau išryškėti. Nuo tada „Depeche Mode“ kaip šokių muzikos grupės autoritetas pradėjo slopti, vis labiau stiprėti pradėjo alternatyvaus roko, bliuzroko įnašas ir šita progresija išliko iki pat šiandienos. Todėl pagaliau sulaukti albumo, kuriame bliuzinių dainų yra daug daugiau nei intensyvios, dinamiškos elektronikos, kurios mažokai buvo jau pačiame „Delta Machine“, visiškai nenuostabu. Pagalvojus geriau, iš „Spirit“ tokios dainos kaip „Scum“ ir „You Move“ drąsiai įtiktų į „Delta Machine“ kontekstą, o pastarojo albumo pažiba „Welcome to My World“ yra pakankamai bliuzinė, kad nepakenktų naujojo albumo atmosferai. „Spirit“ nėra kardinaliai kitoks, grupė tiesiog nenustoja stilistiškai progresuoti ir tas progresas yra absoliučiai vienakryptis. Jei albumas būtų panašesnis į „Ultra“, arba dar įspūdingiau, į „Violator“, tada būtų tikrai labai keista. Sporto kontekste sakytume, dopingo užvartojo, bet čia muzika...

Kas iššaukė didesnes reakcijas, tai lyrinė kryptis. Kažkokios ryškesnės progresijos, tiesa, tekstų evoliucijoje nebuvo, tačiau Gore‘o kūryboje daugiau buvo jaučiamas apsiribojamas dvasiniais išgyvenimais ir inspiracijomis. Tiesa, tiesmukiškos dialektikos irgi būta. Ir šita kryptis išliko „Spirit“ albume. Netikėta pusė buvo tai, kad nemaža dalis albumo tekstų vis tik kelia itin reikšmingus socialinius, visuomeninius, politinius klausimus, įskaitant didįjį hitą „Where‘s the Revolution?“. Dar viena stipriau juntama „Spirit“ tekstų savybė yra jokios atsvaros neturintys negatyvas. Tekstų autoriai eina į vienus vartus, nuosaikiam optimizmui labai retai prasimušant į klausytojo ausis. Šios kelios bendresnės savybės išryškina „Spirit“ prieš kitus albumus ir nukelia jį į visai kitą svorio kategoriją.

Baigiant lyginimą ir kalbėjimą abstrakčiais apibrėžimais, derėtų pažiūrėti į svarbesnius kūrinius ir jų ryškesnius akcentus. Klausytojas į albumą įvedamas kūriniu „Going Backwards“, kuris iš pradžių sukelia tokį atstumiamąjį poveikį, tie lėti, bliuziniai gitaros akordai, beveik nunulintas sintezatoriaus vaidmuo, intuityviai neišeina sutapatinti „Depeche Mode“ praeities darbų su šiuo kūriniu, tačiau geriau įsiklausius jau jauti visą „depešišką“ energiją, Gahan‘o vokalo „šarmą“, sintezatorius gražiai papildo lėtūnišką dainos eigą. Pavadinimas įspėja apie dainos lyrinę prasmę — apie visuomenės sustabarėjimą, nesugebėjimą išlikti žmogiškiems, t.y. totalų dvasinį ir mentalinį regresą („ senses that have been dulled“, „We feel nothing inside“). Technologijomis patys sau keliame grėsmę („We‘re digging our own hole“, „Going backwards / To a caveman mentality“), žodžiu, materialinio progreso atstojamasis efektas yra pražūtinga žmogiškumo krizė.

„Where‘s The Revolution“ vėlgi yra lėta, bet sunkesnė, daugiau sintezatoriaus žematoniais motyvais užsodrinta kompozicija, kurios skambesys šiek tiek implikuoja į praeitus darbus („Delta Machine“ ar „Sounds of the Universe“ kontekste visai įsitektų), tačiau tuo pačiu išlieka lėtesnėje, rokiškesnėje „Spirit“ teritorijoje. Priedainis ryškus, šauksmingas, netgi himniškas, galime laikyti kvietimu kelti revoliucija, apie ką, beje, kalbama ir tekste. Apie žmogaus dvasinį ir protinį priklausomumą tam tikroms sistemoms ir ideologijoms („Who‘s making your decisions you or your religion“), apie jėgos politiką („They manipulate and threaten with terror as a weapon“). Trumpa įžvalgėlė: „The train is coming“ labai primena žymiąją Lenino kelionę traukiniu iš Šveicarijos į Rusiją 1917 metais. Kuo tai pasibaigė, žino kiekvienas.

„The Worst Crime“ yra dramatiškumo įsikūnijimas. Viena lėčiausių bliuzinių baladžių albume, kurioje nelieka praktiškai jokios elektronikos, jokio „depešiško sintpopo“, tačiau melodinga ir savotiškai intriguojanti. Tas neįprastumo akcentėlis neleidžia įsivynioti į dainos lyrizmą ir patogiai užmigti, o tekstas yra tiesiog dramatizmo viršūnė: apie vykdomą egzekuciją padariusiems „blogiausią nusikaltimą“. Antrajame posme kalbama apie dezinformuojančią atmosferą, nevykusius lyderius ir ideologus ir „mus“, teisiamus išdavyste. Taip ir įsivaizduoji, kad „The Worst Crime“ yra antroji dilogijos apie revoliuciją dalis, kurioje „Where‘s the Revolution?“ sušaukti revoliucionieriai teisiami už valstybės išdavystę. Ir čia tik pati akivaizdžiausia ir tiesmukiškiausia teksto interpretacija.

Palaipsniui albumas įsisiūbuoja ir nusukama į tipiškesnius vandenis. „Scum“ — lyrine prasme skurdžiausias kūrinys (apie kažkokį niekam nereikalingą ir beviltišką tipą, kuris yra raginamas nusišauti, matyt sąžinės balso), tačiau muzikaliai daug kitoks nei pirmieji trys. Gahan‘as čia rėksmingai, ne tiek bliuziškai, kiek pankiškai atlieka vokalo partiją, ypač įsimintinas šaižus „Pull the trigger!” išrėkimas. Sintezatorius stipriai, ryškiai ir šaltai praturtina intensyvią perkusiją ir daina skamba kaip dvigubai „užturbintas“ kūrinėlis iš „Delta Machine“. Muzikaliai labai panašus ir kitas kūrinys „You Move“, tik kiek lėtesnio tempo, šiek tiek subtilesnio skambesio. Bet jo tekstas stipriai kitoks, apie nesėkmingą dviejų gyvenimų sanklodą („You talk to me about the life we could‘ve had but we don‘t have that life no more“), tačiau nenutrūkstamą fizinį, seksualinį potraukį („But I like the way you move“), todėl šis kūrinys vienas vulgaresnių, tiesmukiškesnių šiame albume.

„Cover Me“ spinduliuoja šalčiu ir mirtimi („The air is so cold here it‘s so hard to breathe“), dramatiška pabaiga, tačiau išlenda prislopintas romantizmas ir pakilumas („Way up here with the Northern lights I dreamt of us in another life“). Muzika irgi lėta, kaustanti, melancholiška, lyg atspindinti tekstą, tačiau sintezatoriai intensyvėja ir daina pasibaigia solidžia instrumentine partija, kuri yra vienas ryškiausių muzikinių momentų visame albume.

„Eternal“ yra netikėtai gera, gan unikali „Depeche Mode“ kontekste miniatūra, lyg dramatiška baladė, kuri ir skamba pakiliai, ir tekstas vertas atskiro veiksmo operoje, arba puslapėlio Šekspyro sonetų rinkinyje. Tikrai fantastiškas „brūkšnys“, žymintis albumo persiritimą į antrą pusę.

Toliau dvi klasiškesnės dainos apie meilę. „Poison Heart“ yra dar vienas bliuzinę albumo tradiciją puoselėjantis kūrinys, tačiau perkusija ir sintezatoriai prideda daugiau galios, rokiškumo šiam kūriniui, taip ši daina tampa viena ryškesnių skambesio prasme visame albume. Tekstas yra eilinis metaforinis kliedesys apie užnuodytą širdį, o tiksliau, apie nelaimingą meilę. „So Much Love“ yra lyg iš 80-ųjų atėjęs trankus elektroninis „Depeche Mode“ hitas, deja, melodija kažkodėl sena ir surūdijusi, turbūt ne pats sėkmingiausias bandymas kopijuoti senus gerus save. Nors čia tekstas yra visiškas antipodas praeitam kūriniui — protagonistas tiesiog trykšta energija ir meile („There is so much love in me“).

Kai jau atrodė, kad visas politikavimas „Spirit“ albume pasibaigs ties pirmosiomis trijomis dainomis, išlenda „Poorman“, turbūt melancholiškiausias kūrinys, kuriame yra ryškus bliuzinis gitaros motyvas. Turbūt, jei būčiau paklaustas prieš 10 metų, čia „Depeche Mode“ ar kažkoks suelektroniškėjęs Nick Cave, turbūt rinkčiausi pastarąjį variantą. Tekste iškeliamas turtinės nelygybės klausimas: kol korporacijos visą pelną susiglemžia sau, skurdžius nudėvėtais batais ir prašantis išmaldos šlaistosi gatvėmis. Netgi tekstas yra absoliutus bliuzas!

„No More (This is the Last Time)” yra turbūt paskutinis pozityvesnės muzikos gurkšnis šiame albume, lengvai skambanti įsimintina sintezatorinė melodija apipavidalina dviejų žmonių, pabodusių vienas kitam, išsiskyrimą.

Albumo uždarymas yra ypač iškalbingas. Paskutinės dainos „Fail“ skambesys toks tamsus, kad net „A Broken Frame“ albumas ryškiai nusileidžia tokiai „juodajai skylei“. Neveltui tokiais dramatiškais epitetais švaistausi, tekste yra absoliutūs pabaigos, nevilties, nesėkmės ženklai („Our minds are messed up“, „We‘re fucked“, „Our spirit has gone“ ir pan.). Sulaukęs tokio albumo uždarymo pradedi tiesiog sakyti žmonėms, kurie girdėjo tik „Where‘s the Revolution?“ per radiją, kad jūs dar negirdėjote tikrojo šio naujojo albumo negatyvo. Tiesa, skambesys įdomus, tačiau ne pats įsimintiniausias.

Susumuojant viską į bendresnius pastebėjimus, šiame albume ypač ryški yra lyrinė progresija — visa socialinė problematika, iškalbama pirmose trijose dainose, atrodo daug daugiau sukrečianti nei „kliedesėliai“ apie nelaimingas meiles, o albumo gale viskas finalizuojama negailestingu verdiktu, taigi, įspūdis paliekamas galingas. Galima tik įsivaizduoti, jei „Depeche Mode“ vis tik būtų pagaminę visą albumą konceptualų ir nuosekliai kalbant vien tik apie politines ir visuomeninies problemas. Galbūt efektas būtų buvęs dar stipresnis. Iš „nepolitinių“ kategorijos tekstų įsimintinesnis nebent „You Move“ tiesmukiškas žaismas. Muzikinė progresija čia arba neegzistuoja, arba visiškai neaiški. Tai tiesiog toks neišsisluoksniavęs kelių stilistikų mišinys — kažkas tarp seno gero alternatyvaus roko, ką „Depeche Mode“ jau demonstruoja nuo „Songs of Faith and Devotion“, išlaikant į „Delta Machine“ panašius savitus elektroninius motyvus ir užkraunant viską koncentruotu bliuzroku. Ausims tikrai šiame albume yra ką veikt, nors tikrai yra dainų, kurios skamba kiek nykokai.

Užbaikime visą recenziją mano subjektyviu sąrašėliu, kaip aš skirstyčiau visas dainas pagal gerumą:

Labai geros: „Going Backwards“, „The Worst Crime“, „You Move“, „Eternal“, „Poorman“, „No More (This is the Last Time)“, „Cover Me“.

Geros: „Where‘s The Revolution?“, „Scum“, „Poison Heart“, „Fail“.

Mažiausiai patikusi yra „So Much Love“, nors melodija į galvą įlenda kaip adata į pagalvę.

Galutiniai įvertinimai skaitine išraiška:
Originalumas: 6,5/10
Tekstai: 8/10
Muzika: 7/10

Galutinis vertinimas: 7/10.

Mano nuomone, tai vertas dėmesio, kiek išsiskiriantis iš savo pirmtakų „Depeche Mode“ albumas, kurio net niekaip nedrįsčiau gretinti su kitais albumais ir sakyti, kad jis geresnis už tą, bet prastesnis už aną. Taip, šis darbas mane intriguoja labiau nei praeitas albumas „Delta Machine“, bet „Spirit“ muzika labai neatspari klausytojo nuotaikai — kartais tiesiog tą patį „Delta Machine“ klausyti, nes jame daugiau energingesnių kompozicijų, mažiau bliuziškumo. Laukime, ką „Depeche Mode“ netikėto pasiūlys 2021 metais. O gal staigmena bus, kad albumas pasirodys greičiau nei po keturių metų?

Albumo recenziją parengė Einaras Sipavičius.





Atšaukiamas Jurgos Šeduikytės pasirodymas „Compensa” koncertų salėje

$
0
0
Atlikėja Jurga Šeduikytė skelbia atšaukianti balandžio 20 d. turėjusį įvykti koncertą „Not Perfect”. Užvakar LRT didžiojoje studijoje žinomiems šalies kultūros veikėjams naujausią albumą pristačiusi dainininkė į savo klausytojus kreipiasi atviru laišku:

„Balandžio 11 d. LRT įvyko mano išsvajotas albumo „Not Perfect” pristatymas. Kartu su savo komanda ir televizijos profesionalais surengėme kokybišką, stiprų koncertą, kuris bus transliuojamas gegužės mėnesį. Į šį išankstinį albumo pristatymą sukvietėme tuos žmones, kuriuos labai gerbiame už atvirą pasaulėžiūrą, laisvę, nuveiktus darbus, ryžtą, tvirtus įsitikinimus. Įvyko koncertas, kurio laukiau visą gyvenimą.

Deja koncerto negalėsiu pristatyti platesniam klausytojų ratui. Atšaukiame balandžio 20 d. renginį dėl per mažo išpirktų bilietų skaičiaus. Galvojome apie alternatyvą pasirodyti koncertų salės amfiteatre, bet po LRT koncerto norime publikai pristatyti ne prastesnį produktą. Rodyti pusfabrikatį neleistų savigarba.

Visiems, kurie įsigijo bilietus, noriu padėkoti. Pinigai bus grąžinti, o aš lauksiu artimiausiuose savo koncertuose. Naujausią albumą prekyboje taip pat bus galima išvysti greitu metu.

Baigdama savo laišką skaitytojams, kiekvienam iš mūsų norėčiau palinkėti palaikyti meną ir jo kūrėjus. Kultūra vis dar išlieka labai menkai dotuojama mūsų valstybės dalimi, tad parama beprotiškai reikalinga. Linkiu kiekvienam tapti mūsų gerbiamų menininkų fanais ir nepamiršti, jog talentai gyvena ne tik užsienyje. Mus supa pavydėtinų idėjų ir gebėjimų savininkai. Palaikykime savus muzikus, aktorius, režisierius, dailininkus, šokėjus ne tik žodžiu, bet ir apsilankymais jų parodose, koncertuose, spektakliuose. Pažadu tai padaryti ir pati. Šiandien apsilankysiu parodoje „Menas kuria pasaulį. Rėjaus pasaka“, o balandžio 21 d. keliausiu į grupės „Darbo džiaugsmų“ koncertą Vilniuje.
Dar kartą ačiū visiems tikintiems ir palaikantiems.”

Tarptautinis festivalis-konferencija „What's Next in Music?“ kviečia atlikėjus

$
0
0
Rugsėjo 8-9 dienomis vyksiantis muzikos mainų festivalis-konferencija „What’s Next in Music?“ kviečia atlikėjus prisistatyti muzikos profesionalams iš viso pasaulio. Tokią galimybę renginį organizuojanti Lietuvos muzikos verslo asociacija muzikantams siūlo vienintelė Lietuvoje.

Tarptautiniame renginyje kasmet apsilanko užsienio festivalių ir koncertų organizatoriai, vadybos, leidybos kompanijų atstovai, žurnalistai ir kiti muzikos industrijos profesionalai.„What's Next in Music?“, o anksčiau – jo pirmtake „Vilnius Music Week“ yra dalyvavę tokie įtakingi muzikos pasaulio atstovai kaip „Iceland Airwaves“ vadovas Grimur Atlason, „Spotify” vykdančioji direktorė Jenny Hermanson, „Rammstein” atradėjas ir buvęs „Universal Germany” vadovas Tim Renner, vienas iš Mannheimo Popakademijos įkūrėjų Udo Dahmen, „Eurosonic” rengėjas Ruud Berends, muzikos sinchronizacijos kompanijos „Copenhagen Film Music” steigėjas Nis Bogvad ir daugelis kitų.

Ekspertus į Vilnių sukviečia ne tik muzikos aktualijų ir ateities tendencijas aptarianti konferencija, bet ir plati po įvairias Vilniaus vietas išsidėsčiusi muzikinė programa, kurioje prioritetas teikiamas atrankoje dalyvavusiems atlikėjams iš Lietuvos. Kartu tai ir unikali galimybė prisistatyti šimtams naujų klausytojų. Festivalio scenose yra pasirodžiusi Peter Gabriel turuose apšildanti švedė Jenny Abrahamson, garsieji latviai „Carnival Youth”, „Instrumenti” bei šiemet šiai šaliai Eurovizijoje atstovaujantys „Triana Park”, lenkai „Coals”, estai „Junk Riot”, baltarusiai „Super Besse”, muzikos ekspertų ir platesnės publikos simpatijas čia pelnė ir lietuviai „Garbanotas Bosistas”, „Sheep Got Waxed”, „Beissoul&Einius”.

Nuo 2016 m. „What's Next in Music?“ organizuoja muzikos profesionalus subūrusi Lietuvos muzikos verslo asociacija, skatinanti Lietuvos muzikos eksportą bei nuolat ieškanti ir stiprinanti ryšius su tarptautiniais partneriais. Projektą „What's Next in Music?“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

„Music.lt“ LT Top 30: „Antikvariniai Kašpirovskio Dantys“ su daina „Oi tu, Stasy, Stasy, tu sugrįžki į Alytų!“ debiutuoja 2-oje vietoje

$
0
0
Kiekvienas užsiregistravęs „Music.lt“ narys gali vieną kartą per savaitę pareikšti savo nuomonę – tam jis turi penkis pasirinkimus, kurių kiekvienas turi skirtingą vertę. Labiausiai patinkančiam kūriniui reikėtų skirti 5 balus, mažiau patinkančiam – 4, dar mažiau – 3, ir taip toliau. Lietuviškų dainų Top-30-uke galioja taisyklė, jog vienas kūrinys jame negali išbūti ilgiau nei 3 mėnesius.

Trumpai apžvelkime, kas 2017 m. balandžio antrąją savaitę sulaukė didžiausio ir mažiausio „Music.lt“ bendruomenės palaikymo.

„Music.lt“ LT-TOP-30-uke į pirmąją vietą pakyla „Fusedmarc“ su daina „Rain of Revolution“ (11 savaičių tope). Antroje vietoje debiutuoja „Antikvariniai Kašpirovskio Dantys“ su daina „Oi tu, Stasy, Stasy, tu sugrįžki į Alytų!“. Trečioje vietoje išsilaiko atlikėjos Ericos Jennings daina „Black is the colour“ (2 savaitės, aukščiausia pasiekta vieta – 3).

Kaip sekėsi kitiems kūriniams „Music.lt“ LT-TOP-30-uke? „Autism“ su daina „Brittle Bones“ (7 savaitės, aukščiausia pasiekta vieta – 3) pakyla dešimt pozicijų aukštyn į 5-ąją vietą. „Rondo“ su kūriniu „Sala“ pirmąją savaitę pasiekia 6-ąją poziciją. Justas Juškevičius su kūriniu „Postscript“ (aukščiausia pasiekta vieta – 1) atsisveikina su topu, kuriame jau išbuvo 12 savaičių. Vidas Bareikis su daina „Įkvėpk“ debiutuoja 14-oje vietoje. Šiek tiek mažiau palaikymo sulaukė Jurgio Brūzgos daina „Atsiprašau“ – debiutas 19-oje vietoje bei Beatrich kūrinys „Hollywood“ – debiutas 20-oje vietoje. Kazimieras Likša su daina „Per Pusę“ (aukščiausia pasiekta vieta – 3) taip pat jau atsisveikina su topu, kuriame išbuvo 12 savaičių. Topą užbaigia Gabrieliaus Vagelio daina „Feed Myself Free“ (6 savaitė, aukščiausia vieta – 6).

Šį kartą mažiausiai palaikymo sulaukė kūriniai, kurie taip pat pretenduoja iškristi iš „Music.lt“ LT-TOP-30-uko: „Deeper Upper“ su kūriniu „No Pioneers“ (2 savaitės tope, aukščiausia vieta – 3), Andrius Pojavis su daina „Mylėt“ (5 savaitės, aukščiausia vieta – 12), GJan ir jų darbas „Wasn‘t Easy“ (2 savaitės, aukščiausia vieta – 12), Darius Žvirblis – „Sako, buvom svetimi“ (1 savaitė, aukščiausia vieta – 9), „Happyendless“ su daina „Mano Meilė“ (5 savaitės, aukščiausia vieta – 8). Jei bent vienas iš šių kūrinių yra jūsų grojaraštyje, vis dar galite padėti jiems sugrįžti į „Music.lt“ LT-TOP-30 – atiduodami savo balsą.

Balandžio trečiąją savaitę į LT-TOP-30 bandys patekti nauji kūriniai: „Daddy Was A Milkman“ – „Bed, a Book & a Smoke“, Kazimieras Likša – „Degančios Žvaigždės“, Pushaz – „1997“, Svaras – „O jeigu aš numirčiau“ ir Gabriel G. –„Night Callz“.

[topas859]

Duetas „PAI X“ pristato dainą su Innomine

$
0
0
Tarptautinis duetas „PAI X“ – Asi Yehuda ir Evgenya Redko – melomanų teismui atiduoda naujausią kūrinį „Home“, kurį įrašė kartu su kūrybiniu partneriu, prodiuseriu ir muzikos kūrėju Rolandu Venckiu-Innomine.

„PAI X“ kol kas vis dar geriau žinomi kaip grupės Lilo ir Innomine kūrybos ir scenos bendražygiai, tačiau muzikinę alternatyvą mėgstantys klausytojai turbūt jau spėjo susipažinti ir su individualia dueto kūryba.

Pristatoma daina „Home“ gimė daugiau nei prieš pusantrų metų kaip judviejų vestuvinė daina, kai 2015 metų rudenį Asi ir Evgenya tuokėsi. Vėliau prie įrašo duetas pasiūlė prisijungti bičiuliui Innomine ir drauge savo muzikinėmis vizijomis nuspalvinti šį, jiems brangų, kūrinį.

„Namai yra santykinis dalykas – kažkam, tai reiškia tik jų gyvenamąją vietą ar stogą virš galvos, mudu namus suvokiam taip pat paprastai, kaip ir šis žodis skamba, nes mes namus radome vienas kitame. Mes degam aistra keliauti ir pažinti pasaulį, per ketverius metus aplankėme ir gyvenome 15-oje skirtingų šalių, kuriose jautėmės kaip namie, nes buvome kartu“, – mintimis dalinasi Asi.

„Ši daina yra labai asmeniška ir atvira, juk ją pirmiausia sukūrėme savo vestuvių dienai. Vienintelė ir svarbiausia dainos emocija – tikra meilė“, – nuoširdžiai apie naujausią dainą kalba Evgenya.

„Džiaugiamės galėdami kurti ir bendradarbiauti su vienu geriausiu muzikos prodiuseriu Lietuvoje ir mūsų geru draugu Innomine. – sako „PAI X“. – Originali dainos versija skambėjo visiškai kitaip – Innomine suteikė kūriniui svarbių muzikinių akcentų ir padėjo jį emociškai sustiprinti“.

„Su šiais muzikantais mes lipame į sceną, daug laiko praleidžiame repecijose, įrašų studijoje ir laisvalaikiu, akivaizdu, kad mūsų požiūriai sutampa beveik visais muzikiniais aspektais. – apie muzikinę draugystę pasakoja Innomine. – Kūrinį „Home“ beveik metus laiko kūrėm, taisėm ir šlifavom, džiugu, kad atėjo diena, kuomet galime juo pasidalinti su visais“.

„PAI X“ taria didelį ir garsų ačiū Nathan Cundangan, jaunam vaizdų kūrėjui, kuris realizavo vaizdinę dainos pusę ir susuko gražų muzikinį klipą. „Home“ klipe matomi vaizdai nufilmuoti Filipinuose, vienoje stebuklingiausių salų Palawan, garsėjančia kvapą gniaužiančiais kraštovaizdžiais bei kristalo skaidrumo paplūdimiais.



„Zeal and Ardor” į „Devilstone“ atveš unikalų metalo eksperimentą

$
0
0
Liepos 13–16 dienomis Anykščiuose vyksiantis festivalis „Devilstone“ pristato šiuo metu vieną labiausiai intriguojančių atlikėjų alternatyvios muzikos scenoje: Amerikos vergų dainų, elektronikos ir metalo sintezę „Zeal and Ardor“. Jų pasirodymas įvyks šeštadienį naujoje festivalio scenoje „Barbablu“.

„Zeal and Ardor“ kūrybinis kelias prasidėjo kaip muzikanto Manuel Gagneux solo projektas. Dvasingos, darbo ritmu pulsuojančios ir grandinių žvangesiu paženklintos vergų dainos, skandinaviško black metalo tradicijos, elektroninė muzika, delta bliuzas, džiazas, maldos ir lopšinės elementai... Teoriškai toks muzikos kokteilis turėtų būti neįmanomas, tačiau „Zeal and Ardor“ rado sprendimą, kaip visa tai suplakti į nuoseklią ir darnią visumą.

Amerikos vergų dainavimo ir black metalo sinergijos idėja Manuel Gagneux kilo diskutuojant vienoje interneto svetainėje. Iš pirmo žvilgsnio keistoka mintis ilgam įstrigo muzikanto galvoje ir palaipsniui pradėjo realizuotis. Paties kūrėjo teigimu, sėkmingos sintezės raktu tapo tai, kad šiuose žanruose yra užkoduotas maištavimo ir laisvės elementas.

Išskirtinio skambesio projektas „Zeal and Ardor“ 2016 metais debiutavo su nedidelės trukmės albumu „Devil Is Fine“. Jo originalumas išjudino alternatyvios muzikos bendruomenę. Albumo įrašai netruko sulaukti leidybos atstovų dėmesio. Kuriam laikui albumas paslaptingai dingo iš viešosios erdvės, tačiau šiemet vėl buvo įkeltas: patobulintas, su papildomais kūriniais ir perleistas leidyklos. Kalbos apie „Devil Is Fine“ netilo. Kad ir kokioje medijoje benuskambėtų „Zeal and Ardor“ vardas, visur išskiriamas jų unikalumas ir tai, kad šiais laikais vis dar įmanoma sukurti kažką visiškai naujo.

Vergų dainavimo principu sukurtos partijos albume skamba taip autentiškai, kad Manuel Gagneux sulaukė kaltinimų, esą neteisėtai panaudojo amerikiečių folkloristo Alan Lomax įrašus. Tačiau atlikėjas užtikrino, kad visa tai jo paties kūryba – nuo tekstų iki įdainavimo.

Šią vasarą įvairius festivalius šturmuosiantis „Zeal and Ardor“ neaplenks ir „Devilstone“. Koncertuose pasirodys šešių asmenų grupė, tarp jų net du pritariantys vokalistai.



„Progresyviojo roko pionieriai „Saulės laikrodis“: „Tokia muzika lietuvoje nekuriama“

$
0
0
Metų pradžioje sėkmingai į Lietuvos muzikos sceną grįžęs ir pirmąją vinilo plokštelę „Lauke ir viduj“ išleidęs progresyviojo roko kolektyvas „Saulės laikrodis“ gegužės 18 dieną, po trisdešimties metų pertraukos leisis į koncertų turą.

„Šiuo turu sujungsime nutrūkusį laiką tarp 1983-ių ir 2017-ųjų. Norim tai daryti, nes tokia muzika Lietuvoje paprasčiausiai nekuriama arba negrojama“, - teigia grupės įkūrėjas Gintautas Rakauskas.

Grupė, gimusi praeitame amžiuje ir kitokioje santvarkoje, savo laikmečio klausytojus prisijaukino nesunkiai. Nuo 1979 metų studentų roko grupė, pasivadinusi „Saulės laikrodžiu“, sugebėjo išlaikyti savo muzikos aktualumą iki šių dienų.

1983 metais įrašytas „Saulės laikrodžio“ albumas „Lauke ir viduj“ metų pradžioje muzikos agentūros M.P.3. buvo išleistas vinilo plokštelės formatu ir visose skaitmeninėse platformose, o ištikimiausi grupės gerbėjai ir melomanai albumą spėjo išgirsti gyvai – vasario 11 dieną muzikos klube „Tamsta“ surengtame grupės sugrįžimo koncerte.

„Pilna salė, daug plojimų, geri plokštelės pardavimai bei daug autografų. Šilti publikos žodžiai, kad esame aktualūs – motyvuoja tęsti“, – sugrįžimo koncerto įspūdžiais dalinasi Gintautas Rakauskas.

Artimiausi „Saulės laikrodžio“ sugrįžimai į sceną įvyks gegužės 18 dieną Anykščių kultūros centre, gegužės 25 dieną Kauno „Renginių oazėje“ ir birželio 1 dieną Klaipėdos koncertų salėje.

„Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ albumo pristatymo turą pradeda išparduotu koncertu Kaune

$
0
0
Vietoje nenustygstantys „Antikvariniai Kašpirovskio dantys” leidžiasi į nuo pat pradžios sėkmingą kelionę. Pirmasis naujo albumo „Problematika“ pristatymo turo koncertas – išparduotas.

Šį penktadienį, balandžio 21 dieną Kauno muzikos klube „Orixo“įvyksiantis grupės koncertas toli gražu neprimena problematiško. Tiek grupės, tiek organizatorių džiaugsmui bilietai į šį nuotaikingą koncertą išpirkti likus savaitei iki jo.

„Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ prisipažino, jog šio koncerto laukia su nekantrumu. „Pamilom Kauną ir kauniečius vos išgirdę apie nutikimą su žirafa ir Antanu. Labai gera žinoti, kad simpatija abipusė. Bus smagi vakaruška!“, – teigia jie.

Visuomet stebinanti grupė išimties nepadarys ir šį kartą – visi pristatymo koncertai susidės iš dviejų dalių. Jų metu bus įgyvendinamos smagiausios muzikinės–teatrinės idėjos, o ištikimi grupės gerbėjai išgirs jau pamėgtas grupės „vizitines korteles“ – dainas „Į Venesuelą“, „Apie tai, kaip žirafa sumindė kaunietį Antaną“, „Joga – jėga“ bei naujo albumo „perliukus“ - „Indai“, „Žilvitis“.

Prieš pradėdami dvylika dainų „užtaisyto“ albumo „Problematika“ pristatymo turą, „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ įspėja, jog nors pasirodymai Lietuvos miestuose dėl renginio vietos, sezono gali skirtis, tačiau visus juos sies grupės energija, atiduodama žiūrovams koncertų metu.

„Mūsų muzika taip suburia ir įkrauna žmones, jog jie atiduoda visa savo energiją, nesvarbu, ar renginio vietoje būtų sėdimos, ar stovimos vietos, koncertas vyktų Klaipėdoje ar Vilniuje“, – teigia jie.

Palikti savo problemas namie „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ ir proto išvesti nori visus – vilniečius, kauniečius, gerbėjus iš pajūrio ar dzūkijos, todėl albumo „Problematika“ pristatymo koncertai balandžio 22 dieną įvyks Šiauliuose, koncertų salėje „Saulė“, balandžio 28 dieną – Alytaus kultūros ir komunikacijos centre, balandžio 29 dieną – Klaipėdoje, „Kultūros fabrike“, o turas baigsis finaliniu koncertu Vilniuje – gegužės 5 dieną pramogų salėje „Vakaris Vilnius“.

„Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ - „Apie tai, kaip žirafa sumindė kaunietį Antaną":



„Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ - „Indai":




Šį ketvirtadienį „Lofte“ – pasaulinės techno ir house žvaigždės bei geriausio Lietuvos DJ paieškos

$
0
0
Šį ketvirtadienį, balandžio 20 d., Vilniaus menų fabrike „Loftas“ pirmą kartą Lietuvoje viešės vienas žymiausių ispanų elektroninės muzikos kūrėjų Uner ir didžėjus bei prodiuseris iš Didžiosios Britanijos Yousef. Garsūs elektroninės muzikos atlikėjai į Vilnių atvyksta neatsitiktiniai – jie taps tarptautinio „Burn Residency“ didžėjų konkurso Lietuvoje vinimi.

Ispanijoje reziduojančio Uner kūriniai atpažįstami viso pasaulio šokių aikštelėse. Muzikos industrijoje vertinamo kūrėjo darbus savo vakarėliuose groja nuo Laurent Garnier iki Carl Cox'o. Jau 15 metų house ir techno muzikos pasaulyje besisukantis „Yousef“ taip pat mėgausi pasauliniu populiarumu – jis groja nuo Niujorko iki Sidnėjaus.

Uner:



Yousef:



Balandžio 20 d. vyksiančiame renginyje Uner ir Yousef vainikuos „Burn Residency“ konkurso etapą Lietuvoje „Mix Off Lithuania“. Jame dėl galimybės patekti į „Burn Residency“ stovyklą pasaulio šokių muzikos sostinėje Ibizoje varžysis net penki lietuviai: Gilė, Wild Dee, Iker Elan, DjAllergic ir Ignas Gestautas.

Ketvirtadienio vakarą geriausiuoju tituluotas didžėjus Ibizoje dalyvaus paskaitose, mix'ų dalijimosi kūrybinėse dirbtuvėse, DJ pamokose ir turės išlaikyti ne vieną pasirodymo išbandymą. O svarbiausia – jis pateks į kitus „Burn Residency“ konkurso etapus ir jau varžydamasis su kolegomis iš visos Europos pretenduos ne tik tapti geriausiu iš geriauusių didžėjų Europoje, bet ir laimėti 100 000 eurų investiciją į savo karjerą.

„BURN Residency presents: Uner (ESP) & Yousef (UK)“ vyks balandžio 20 d., ketvirtadienį, menų fabrike „Loftas“. Bilietus galima įsigyti prie durų.


„Music.lt“ Top 40: „Erasure“ su daina „Love You to the Sky“ užkopia į 1-ąją poziciją

$
0
0
Kiekvienas užsiregistravęs „Music.lt“ narys gali vieną kartą per savaitę pareikšti savo nuomonę – tam jis turi penkis pasirinkimus, kurių kiekvienas turi skirtingą vertę. Labiausiai patinkančiam kūriniui reikėtų skirti 5 balus, mažiau patinkančiam – 4, dar mažiau – 3, ir taip toliau. Dainų Top-40-uke galioja taisyklė, jog vienas kūrinys jame negali išbūti ilgiau nei 3 mėnesius.

Trumpai apžvelkime, kas 2017 m. balandžio antrąją savaitę sulaukė didžiausio ir mažiausio „Music.lt“ bendruomenės palaikymo.

„Music.lt“ TOP-40-uke į pirmąją vietą šokteli „Erasure“ su daina „Love You to the Sky“ (4savaitės tope). Į antrąją vietą nukrenta Enigma su daina „Amen“ (7 savaitės tope, aukščiausia vieta – 1)). Trečioje vietoje savo kelionę baigia „Courteeners“ su daina „De La Salle“ (12 savaitė, aukščiausia pasiekta vieta – 2).

Kaip sekėsi „Music.lt“ TOP-40-uke kitiems kūriniams? „Kings of Leon“ su daina „Reverend“ (8 savaitė, aukščiausia vieta – 2) dvidešimčia laiptelių šokteli aukštyn į 10-ąją vietą. Grupė „Anathema“ su kūriniu „Springfield“ pirmąją savaitę pasiekia 11-ąją poziciją. „Slowdive“ su daina „Star Roving“ debiutuoja 14-oje vietoje. Nelly Furtado su daina „Pipe Dreams“ (aukščiausia pasiekta vieta – 9) atsisveikina su topu, kuriame jau išbuvo 12 savaičių. „Blue Foundation“ su daina „Dreams on Fire“ debiutuoja 18-oje vietoje. „Korn“ su daina „Take Me“ (aukščiausia pasiekta vieta – 1) taip pat atsisveikina su topu, kuriame išbuvo 12 savaičių. „J. Views“ su daina „Don‘t Pull Away“ debiutuoja 25-oje vietoje, „Carnifex“ su kūriniu „Drown Me In Blood“ debiutuoja 26-oje vietoje, o Imany su daina „Silver Lining (Clap Your Hands)“ pirmąją savaitę pasiekia 27-ąją poziciją. Kiek mažiau palaikymo sulaukė Halsey ir jos naujasis kūrinys „Now Or Never“ – debiutas tik 37-oje vietoje.

Šį kartą mažiausiai palaikymo sulaukė kūriniai, kurie taip pat pretenduoja iškristi iš „Music.lt“ Top-40-uko: Bonobo su kūriniu „No Reason“ (9 savaitės tope, aukščiausia vieta – 18), „Animal Collective“ su kūriniu „Golden Gal“ (1 savaitė tope, aukščiausia vieta – 26), „Little Mix“ su daina „No More Sad Songs“ (1 savaitė, aukščiausia vieta – 27), „Coldplay“ ir „The Chainsmokers“ su kartu įrašytu kūriniu „Something Just Like This“ (4 savaitės, aukščiausia vieta – 20), „Kasabian“ – „You‘re In Love With a Psycho“ (3 savaitės, aukščiausia vieta – 9), Robbie Williams – „Love My Life“ (9 savaitės, aukščiausia vieta – 3) ir kiti. Jei bent vienas iš šių kūrinių yra jūsų grojaraštyje, vis dar galite padėti jiems sugrįžti į „Music.lt“ Top-40 – atiduodami savo balsą.

Balandžio trečiąją savaitę į Top-40 bandys patekti nauji kūriniai: The Weeknd – „I Feel It Coming (ft. „Daft Punk“), „Courteeners“ – „No One Will Ever Replace Us“, „Lola Marsh“ – „Wishing Girl“, Travis Scott – „Goosebumps (ft. Kendrick Lamar)“, „Royal Blood“ – „Lights Out“, „The Kooks“ – „Be Who You Are“ ir „Deep Purple“ su daina „Time For Bedlam“.

[topas860]

Visų laikų garsiausia roko grupė „Queen“ surengs koncertą Lietuvoje

$
0
0
Šių metų ruduo Lietuvos melomanams padovanos įspūdingą dovaną – šiandien paskelbta, kad lapkričio 17 d. „Žalgirio arenoje“ Kaune koncertuos legendinė roko grupė „Queen“ su dainininku Adamu Lambertu. Tai bus vienintelis grupės pasirodymas Baltijos šalyse. „Queen“ yra viena geriausių grupių populiariosios muzikos istorijoje: pasaulyje parduota per 300 mln. jos įrašų. 1990 m. grupei buvo įteiktas specialus apdovanojimas už nuopelnus britų muzikai, o 2001 m. „Queen“ buvo įtraukta į „Rock‘n‘rollo šlovės muziejų“.

„Džiaugiamės, kad rudenį surengsime tokį įspūdingą koncertą. „We Will Rock You“, „I Want To Break Free“, „Under Pressure“, „Bohemian Rhapsody“, „We Are The Champions“ ir kiti „Queen“ hitai tikrai galingai skambės didžiausioje šalies arenoje“, – sakė koncertų organizatoriaus „Live Nation Lietuva“ vadovas Deividas Afarjanc.

Bilietus į šį išskirtinį pasirodymą visose „Bilietai.lt“ kasose ir internetu www.bilietai.lt bus galima įsigyti jau nuo šio penktadienio (balandžio 21 d.) 10 val. ryto. Pirmieji bilietai bus parduodami už ypatingą, mažesnę kainą – 61,50 Eur. Dieną anksčiau, balandžio 19-ąją, bilietus galės įsigyti grupės „Queen“ ir „Live Nation Lietuva“ koncertų klubų nariai. Užsiregistruoti į „Live Nation Lietuva“ klubą galima čia: http://bit.ly/2fcs67K

„Queen“ – bene labiausiai legendomis apipinta roko muzikos grupė. Parduota šimtai milijonų šios grupės albumų, ji yra pelniusi neįtikėtiną skaičių pačių svarbiausių apdovanojimų, daugybė jos albumų ir kūrinių pasiekė aukščiausias „topų“ vietas. Gausybė ištikimų gerbėjų, kurie „Queen“ žavisi ir šiandien, įrodo – tai viena žymiausių visų laikų grupių. Net ir po tragiškos vokalisto Freddie Mercury mirties „Queen“ išlieka vienu labiausiai mylimų muzikos kolektyvų.

Pastaruosius keletą metų grupės vokalistas yra jaunas ir talentingas amerikiečių dainininkas Adamas Lambertas, išgarsėjęs dar prieš „Queen“ kvietimą prisijungti. Originalios grupės „Queen“ sudėties gitaristas Brianas May, būgnininkas Rogeris Tayloras ir Adamas pirmą sykį kartu pasirodė 2009-aisiais – muzikinio TV šou „American Idol“ finale. Po to jie kartu grojo „MTV Europe“ muzikos apdovanojimų ceremonijoje. Netrukus A.Lambertas tapo nuolatiniu „Queen“ pasirodymų dalyviu.

2012 ir 2013 metais grupė su juo surengė keletą didelių koncertų, pasirodė televizijoje, surengė gastroles JAV, į kurių koncertus buvo išpirkti visi bilietai. Metus jie baigė Londone – ypatingu pasirodymu greta garsiojo Big Beno. Per „BBC“ televiziją šį koncertą stebėjo daugiau nei 12 milijonų žiūrovų.

2015-ųjų pradžioje grupė koncertavo Europoje, rudenį apsilankė Pietų Amerikoje. Čia „Queen“ ir Adamas Lambertas surengė milžinišką pasirodymą Brazilijoje – festivalio „Rock In Rio“ atidaryme, kuriame „Queen“ grojo ir prieš tris dešimtmečius, 1985-aisiais. Prieš 30 metų grupė surengė du koncertus festivalyje, kuriuos stebėjo 500 tūkstančių žmonių.

Vienintelį Baltijos šalyse grupės „Queen“ koncertą pristato didžiausias Baltijos šalių koncertų rengėjas „Live Nation Lietuva“, šįmet sostinėje surengsiantis vienos dienos festivalį „Summer In The City“ su legendiniu norvegų elektroninės muzikos duetu „Royksopp“ ir daugeliu kitų žvaigždžių; Trakų pilyje vienintelį Baltijos šalyse vyksiantį amerikiečių rokerio Alice Cooper koncertą ir lietuvių scenos atstovo „Daddy Was A Milkman“ koncertą; didžiausią metų šou – Robbie Williamso pasirodymą Vilniaus Vingio parke; rudens sezoną sostinėje pradėsiančius Italijos superžvaigždės Zucchero ir amerikiečių rokerių „Future Islands“ koncertus.



„Devilstone“ festivalyje – norvegų ekstremalios muzikos klasika „Satyricon“

$
0
0
Liepos 13–16 d. Anykščiuose įvyks devintasis alternatyvios muzikos festivalis „Devilstone“ kartu su viena ryškiausių norvegų ekstremaliosios scenos kibirkščių, black metalo klasika ir black‘n‘roll maištininkais „Satyricon“! Geriausias šių metų festivalio „Vakarų“ scenos laikas atiduodamas brandžiam kolektyvui, kūrusiam savo žanro muzikos ir subkultūros istoriją.

Nuo 1991 metų gyvuojančios grupės branduolys – du nariai Satyr ir Frost, neatsiejami nuo „Satyricon“ iki šių dienų. Šios asmenybės nuo pat grupės atsiradimo prisidėjo prie klasikinio black metalo žanro vystymosi ir tuo pačiu eksperimentavo bei tapo maištininkais jo ribose. Per ketvirtį amžiaus išleisti 8 pilni albumai vaizdžiai iliustruoja „Satyricon“ kūrybos vingius.

1996-aisiais sulig trečiuoju albumu „Nemesis Divina“ grupė pasiekė black metalo zenitą, tapo tikru kokybės etalonu ir subkultūros atstovų kelrodžiais. Bet ieškodami platesnių nuožmaus skambesio horizontų jie įžengė į black‘n‘roll teritoriją ir pateikė smarkų, energetinį roko ir metalo užtaisą vėlesniuose albumuose „Volcano“ ir „Now, Diabolical“. 2002 m. „Volcano“ susižėrė krūvą apdovanojimų, tarp jų – Norvegijos Grammy statulėlę geriausio metalo albumo kategorijoje, „Alarm“ apdovanojimą už pasiutusį kūrinį „Fuel for Hatred“ ir kitus.

Puikia roko ir metalo sinteze „Satyricon“ neapsiriboja. Šis kolektyvas yra žinomas kaip vienas sėkmingiausiai derinančių du skirtingus masyvius muzikos pasaulius – operą ir metalą. Flirtas su choru, klasikiniais instrumentais ir orkestru prasidėjo dar 2006 metais, o 2015-ais pasirodė ir „Live at the Opera“ albumas, kurį „Satyricon“ įrašė kartu su Norvegijos Nacionalinės operos 55 balsų choru. Už panašius posūkius ir populiarius laimėjimus metalo bendruomenė negaili grupei kritikos, tačiau įvairūs eksperimentai ir black‘n‘roll kryptis išryškina „satyrikonišką“ ir su niekuo nesupainiojamą jų skambesį.

Prieš nepilnus metus savo klasikinį „Nemesis Divina“ muzikantai perleido ir gastrolių metu fanų džiaugsmui pristatė iš naujo. Šią vasarą su gerokai platesne istorine programa norvegai pirmą kartą pasirodys ir Lietuvoje. „Satyricon“ atskleidžia, kad „Devilstone“ scenoje pasitikrins ir būsimo albumo skambesį. Todėl Anykščiuose jų kultiniam repertuarui ir naujoms kompozicijoms neišvengiamai bus skirtas pats tamsiausias naktinis laikas ekstremaliųjų pasirodymų scenoje.

Daugiau informacijos festivalio tinklapyje www.devilstone.net. Bilietus į festivalį platina www.ebilietai.net ir „Tiketa“.




Vilniuje įvyks 5-asis ekstremaliosios muzikos festivalis „Armageddon Descends“

$
0
0
Jau šį šeštadienį Vilniuje, kultūros bare „Kablys“ įvyks ekstremalios muzikos festivalis „Armageddon Descends“. Jau penktąjį kartą į miesto festivalį kviečia organizacija „Nekrokatarsis“. Šiurkštų metalą ir atšiaurią elektroninę muziką jungiančiame gyvos muzikos renginyje pasirodys net 12 projektų. Daugiau nei pusę programos sudaro kviestinių užsienio svečių koncertai.

„Didžiausio lankytojų dėmesio prie pagrindinės scenos tikimąsi sulaukti per grupių Mgła ir Acherontas pasirodymus. Abi šios grupės yra minimos kaip vienos iš įtakingiausių dabartinių Lenkijos ir Graikijos black metal grupių. Festivalyje pasirodys dar viena graikų grupė Embrace of Thorns, grojanti brutalų death metalą. Pastarosios įrašus leidžia žinoma JAV muzikos leidykla „Nuclear War Now!“, - pasakoja vienas iš festivalio organizatorių Dainius Prakapavičius.

Simbolinį festivalio jubiliejų pažymės grupės Bestial Raids (black metal) pasirodymas. Šios grupės kūrinys „Armageddon Descends“ įkvėpė organizatorius sukurti tokio paties vardo festivalį. Šįkart „Kablyje“ pasirodys ir dvi lietuvių metalo grupės: kauniečiai Crypts of Despair (death metal) ir Erdve (experimental black/hardcore) iš Vilniaus. Pranešama, kad abi tautiečių grupės renginio metu pristatys savo debiutinis albumus.

„Antroji festivalio salė skirta sunkiąjai elektroninei muzikai. Čia pasirodys trys užsienio svečiai ir trys lietuviai. Pagrindinis šios salės atlikėjas – švedas Henrik Björkk, tikra Skandinavijos scenos legenda, žinoma pseudonimu Nordvargr.“, - prideda organizatoriai. Čia taip pat pasirodys Prancūzijos dark ambient atlikėjas Treha Sektori, su post-industrial garsais supažindins Londone reziduojantis korėjietis Am Not, kūrėjai iš Lietuvos – Pogrom (power electronics), Oorchach (tribal industrial) ir Karkasas (post-industrial).

Vienas iš „Armageddon Descends“ išskirtinumų – didelis dėmesys meno tarpdiscipliniškumui. Kasmet organizatoriai renginio metu pristato skirtingas vizualiųjų menų parodas. Šiemet pirmąjį kartą savo parodą čia pristatys svečias iš užsienio – italas Paolo Girardi garsėjantis Renesanso stiliaus freskų tapybą. Jo darbus galima išvysti ne tik Italijos bažnyčiose, bet ir ant garsių metalo grupių albumų viršelių visame pasaulyje.

Išankstinių bilietų kaina 28€. Bilietų kaina festivalio metu - 33€. Nepilnamečiai į renginį įleidžiami su suaugusiojo palyda. Festivalis įvyks kultūros bare „Kablys“, Kauno g. 5, Vilniuje. Daugiau informacijos ieškote socialiniame tinkle „Facebook“.

Kino pramonės profesionalai grupės „Leningrad“ kuriamus muzikinius klipus vadina filmais

$
0
0
Rusijos muzikos chuliganai, grupė „Leningrad“ garsėja ne tik kuriama muzika ir ekscentrišku elgesiu, tačiau ir kuriamais muzikiniais klipais, kiekvienas kurių – tarsi trumpo metro filmas, pasakojantis savą istoriją. Grupės gerbėjai juokauja, jog kada nors išauš diena, kuomet už šiuos muzikinius kūrinius grupė atsiims Oskarą geriausio trumpo metro filmo kategorijoje. Ne veltui – muzikinius klipus grupės dainoms kuria tokie režisieriai kaip Timur Bekmambetov (Тимур Бекмамбетов) ar Ilja Naishuler (Илья Найшуллер), išgarsėjęs Biting Elbows klipu „Bad Motherfucker“, o vėliau kūręs „False Alarm“ klipą atlikėjui The Weeknd.

Besižavinčių grupės kuriamais muzikiniais klipais apstu ir Lietuvoje. Muzikinių klipų režisieriaus Sauliaus Baradinsko nuomone, „jeigu dvidešimt pirmame amžiuje kas nors teigia, kad brangūs ir kokybiški muzikiniai klipai rytų Europoje mirė kartu su „MTV“, drįsčiau tą žmogų sudrausminti vien dėl to, kad rusų muzikinės grupės „Leningrad“ klipai yra visų šių stereotipų griovėjai.“ Režisierius pabrėžia grupės kuriamų klipų vertinimo kriterijų – kokybę – ir tikina, jog jį džiugina grupės požiūris į klipą ir jo formatą, kuris jau tapo „alternatyviu“ pasipriešinimu tiek Rusijos dabartinei valdžiai, tiek valstybę kamuojančioms problemoms. „Leningrad“ muzikiniai klipai – tai rusiško grotesko mikro filmai, kurie jau tapo audiovizualiniu palikimu. Jei kas nors paklaustų manęs, kaip suprasti Rusiją ir jos tautos mentalitetą, aš vienareikšmiškai rekomenduočiau pasižiūrėti grupės „Leningrad“ muzikinius klipus – tai yra geriausia esė šiandieninei Rusijai tiek savo iškeliamomis temomis, tiek savo išskirtiniu juodu humoru“, – mintimis dalijasi S. Baradinskas.

Prodiuseris Stasys Baltakis, kurio sąskaitoje „1410. Žinomas nežinomas „Žalgiris“ ir „12 kėdžių“, linkęs pritarti S. Baradinsko išsakytoms mintims. Prodiuserio nuomone, vertinant kokybę ir technines galimybes bei siužetą, „Leningrad“ gupės vaizdo klipai yra trumpametražio satyrinio filmo pavyzdys. „Tai puikūs atmosferos, geros vaidybos ir istorijos pasakojimo šedevriukai, pasižymintys daugiasluoksniškumu – tai ne tik stiprus muzikinis šou, bet kartu ir politinis-socialinis užtaisas, Rusijos aplinkos absurdo demaskavimas. Visa tai puikiai atsispindi muzikiniuose grupės klipuose: jų intensyvumas, humoras, sarkazmas ir socialinio stereotipo pajuoka įtraukia ir klipai susižiūri kaip trumpametražiai filmai,“ – tikina prodiuseris, grupės kuriamą turinį vadindamas garsių režisierių Quentino Tarantino ir Michel Gondry stilių miksu. „Leningrad“ – vienintelė Rusijos grupė, kurios kiekvieno gabalo, o ypač jų vaizdo klipų, laukiu ir jais gėriuosi. Tai yra grupė, kuri Rusiją kuria tokią, kokios norėjo B. Nemcovas, kokios nenori ir kokios paniškai bijo V. Putinas. Nesvarbu, kad kartą Šnuras pareiškė nepalaikantis kare nei Ukrainos, nei Rusijos pusės – jis yra prieš Putino agresiją, prieš egzistuojantį gyvenimo mėšlą ir absurdą,“ – tikina S. Baltakis.

S. Baradinsko ir S. Baltakio išsakytą poziciją palaiko ir daugiau negu dešimtmetį kino platinimu užsiimantis Robertas Stukas. Vyras tikina, jog „Leningrad“ muzikiniai klipai yra ne tik apvalkalas dainai, bet tikrų tikriausias trumpo metro filmas. Kai prieš metus pamačiau dainos „Eksponat“ klipą, likau „apšalęs“. Viskas iki paskutinės detalės padaryta labai profesionaliai: scenarijus, dialogai, aktoriai, kameros judėjimas ir montažas – aukščiausio lygio. Vėliau atradau ir kitus filmus-dainas: „Vip“, „Siski“, „Otpusknaja“, „Bomba“...“ Kino pramonės profesionalas tikina, jog grupės kuriamus klipus galima žiūrėti ir vertinti kaip kiną. „Aš nežinau, ką laisvalaikiu Rusijoje veikia E. Vėlyvis, bet „Leningrad“ klipuose jaučiamas jo tiesmukas brutalumas ir taiklus personažų šaržavimas, o rekvizito preciziškas tikslumas gali priminti net W. Andersono filmus,“ – pasakoja jis, pridurdamas, jog grupės idėjinis vadas Šnuras pakankamai dažnai reiškiasi Rusijos kino pasaulyje, tad gal tai jam ir padėjo perkelti muzikinius savo dainų klipus į daug aukštesnį lygmenį. „Leningrad“ klipus ir jų meistriškumą net lyginčiau su tokių grupių kaip „Radiohead“ ar „30 Seconds to Mars“ klipais. Žinoma žanrai labai skirtingi,“ – pastebėjimais dalinasi R. Stukas, prisipažįstantis, jog labai laukia gegužės 18-ąją Vilniuje įvyksiančio koncerto – „Oskarus laimi dramos, o komedijoms lieka paprastų žiūrovų meilė, ką ir liudija daugiamilijoninės grupės „Leningrad“ klipų peržiūros internete,“ – pokalbį baigia jis.




Vilniuje apsilankys eksperimentinės muzikos kūrėjai iš Kanados su koncertu – kolaboracija „NOT THE MUSIC“

$
0
0
Balandžio 27 d. 20:00 val. Kirtimų kultūros centre įvyks vienintelis Lietuvoje kanadiečių Philippe Lauzier bei Éric Normand koncertas – kolaboracija kartu su Lietuvos eksperimentinės muzikos numylėtiniais Juozu Milašiumi ir Mantu Augustaičiu.

Éric Normand glaustai apibūdinti sunku. Tai kanadietis improvizatorius, bosistas, instrumentų kūrėjas, kompozitorius, dainų kūrėjas, dainininkas, įrašų ir koncertų prodiuseris, nuolat ieškantis naujų kolaboracijų galimybių. Pripratęs „nešioti daug skrybėlių“ Éric Normand vaidina daugybę skirtingų rolių muzikos ir meno pasaulyje, o koncertuose groja savo paties pasigaminta bosine gitara. Kanados muzikos žurnalas „The Wholenote“ apie Éric Normand atsiliepia kaip apie vieną kūrybingiausių Kanados muzikos vizionierių, o Australijos meno apžvalgininkas Dan Bigna teigia, kad atlikėjui būdingas itin disciplinuotas požiūris į triukšmo kūrimą.

Antrasis svečias iš užsienio – Philippe Lauzier – saksofonistas ir klarnetistas, kilęs iš Monrealio, po kompozicijos studijų atsidavęs improvizacijai. Jo įkvėpimo šaltiniai, kaip ir daugumos eksperimentinės muzikos kūrėjų, varijuoja nuo šiuolaikine muzikos kalba kuriančių menininkų iki pasaulio tautų muzikos. Philippe‘ui artimas tarpdisciplininis menas – menininkas yra sukūręs garso instaliaciją projektui vykusiam Monrealio senajame uoste, muziką šiuolaikinio šokio ir teatro pasirodymams, keletą vizualinių-garso meno kolaboracijų ir kt.

Éric Normand ir Philippe Lauzier dueto kūryba pasižymi savitu braižu – muzikantai švelnų ir subtilų instrumentų skambesį priveda prie ribos, kurią pasiekus atsiskleidžia galingiausios ir aštriausios natos ir sąskambiai, taip sukurdami savitą muzikinę erdvę, apgaubiančią klausytojus.

Koncerte Vilniuje su šiuo duetu pasirodys vienas garsiausių Lietuvos gitaristų Juozas Milašius, dažnai vadinamas Lietuvos džiazo „enfant terrible“. Kontraversiškas eksperimentatorius ir konceptualistas, J. Milašius pagarsėjo kaip labiausiai provokuojantis Lietuvos džiazmenas, tyrinėjantis free džiazo ir triukšmo estetikos gelmes, į vieną savo koncertų įlipęs per langą grodamas ir taip nustebinęs savo koncerto laukiančius klausytojus.

Ketvirtasis „NOT THE MUSIC“ kolaboracijos Lietuvoje narys – būgnininkas Mantas Augustaitis, vadinamas vienu stipriausių ir matomiausių jaunosios kartos Lietuvos būgnininkų, grojantis ir kuriantis su neseniai albumą pristačiusia grupe Umiko, taip pat grojęs ar tebegrojantis su tokiomis grupėmis kaip „InSearch“, „ReedNoBrass“, „No Dog Barking“ bei prieš keletą metų pradėjęs ir solo karjerą po pseudonimu „Chung Kran“. Mantas yra pasakęs: „Muziką kaip ir gyvenimą suprantu skrupulingai, naiviai ir komplikuotai, kaip trapų vyksmą, kuris nerangiai ir visgi neišvengiamai kinta savo forma, garsu, žanru, atlikimo būdais tiesos ir esmės vardan.“

Šiems keturiems atlikėjams susitikus ant Kirtimų kultūros scenos nusimato nežaboti improvizacijų ritualai, laužytomis trelėmis budinantys lėtai pavasarėjantį Vilnių ir kuriantys neįprastus ugningus dialogus.

Pradžia: Balandžio 27 d. 20 val.
Kaina: 3 EUR

Vieta: Kirtimų kultūros centras, Dariaus ir Girėno g. 69, Vilnius.



„Lemon Joy“ koncertų turą „Willkommen“ baigs arenoje

$
0
0
Jau kiek daugiau nei du mėnesius grupė „Lemon Joy" džiugina klausytojus savo grįžimu į sceną – sugroti 9 albumo „Willkommen" pristatymo koncertai, o šios savaitės pabaigoje, balandžio 22 dieną, Panevėžio „Cido" arenoje laukia dešimtas ir paskutinis turo koncertas.

Po šį šeštadienį įvyksiančio pasirodymo grupės istorijoje bus įrašytas įspūdingas skaičius – 10 000, maždaug tiek žmonių bus apsilankę „Lemon Joy" turo koncertuose, o kelyje į juos praleisti 2800 kilometrai.

Igorio Kofo teigimu, nors jį mažai kas gali nustebinti, tačiau tokio masto dėmesys grupei buvo labai malonus. „Man malonu dainuoti žmonėms, o kuo jų daugiau – tuo smagiau", - teigia jis.

Visuose koncertuose kartu su senais grupės hitais publika šiltai priėmė ir naujus „Lemon Joy" singlus „Be atšvaitų", „Willkommen" ir „Mūsų nepakeis". Tiesa, šie kūriniai taip pat karaliavo ir radijo stočių „Lietus", „Laluna" ir „FM99" topuose.

Turą „Willkommen" pradėję didžiausiu koncertu karjeroje – Vilniaus koncertų salėje „Compensa" jį pabaigdama Panevėžio „Cido" arenoje yra nusiteikusi puikiai.

„Esame paruošę maždaug dviejų valandų programą, bet jei žmonės nenorės mūsų paleisti, galime groti ir tris valandas", - prieš koncertą mintimis dalinasi Igoris Kofas.



„Granatos Live” scenoje pasirodys „G&G Sindikatas“ ir Saulius Prūsaitis

$
0
0
Penktą kartą organizuojamas muzikos festivalis „Granatos Live“, rugpjūčio 4–6 d. vyksiantis Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje Rumšiškėse, skelbia, jog festivalyje koncertuos Lietuvos muzikos žvaigždės – grupė „G&G Sindikatas“ bei atlikėjas Saulius Prūsaitis. Muzikantai gros kartu su tokiais atlikėjais kaip Marijonas Mikutavičius ir Leon Somov & Jazzu.

Ketvirtąkart į „Granatos Live“ sceną lipsianti geriausia Lietuvos hiphopo grupė „G&G Sindikatas“ per kone du gyvavimo dešimtmečius išleido 8 studijinius albumus ir buvo įvertinti bene visuose įmanomuose lietuviškos muzikos apdovanojimuose, eilę metų iš eilės tapdami geriausia hiphopo grupe Lietuvoje. 2016-aisiais išleistas albumas „Unplugged“ ir po jo sekę grupės pasirodymai buvo įspūdingi – trys Rusų dramos teatre surengti gyvo garso koncertai, pritariant orkestrui tapo anšlaginiais. Neatsiliko ir šiemet išleistas filmui „Zero III“ skirtas kūrinys „Tiems, kurie nieko nebijo“, užkariavęs radijo stočių topus. Balandį „G&G Sindikatas“ Siemens arenoje surengė didžiausią koncertą grupės istorijoje, dar sykį įrodydami, jog hiphopas Lietuvoje išlieka vienu populiariausių muzikos žanrų.

Į Rumšiškes šią vasarą sugrįš ir Saulius Prūsaitis. Itin savitą muzikinį braižą ir stilių turintis dainininkas festivalio „Granatos Live“ publikai pristatys dainas iš savo pirmojo solinio albumo „Vaikas iš didelės raidės“ bei keletą naujų hitų. Nenuspėjamu muzikiniu stiliumi pasižymintis atlikėjas stebina žongliravimu muzikiniais žanrais – muzikos kritikų puikiai įvertintame S. Prūsaičio albume galima išgirsti tiek puikių baladžių (duetas su „Brainstorm“ vokalistu Renaru Kauperiu „I'm Electrifying“, duetas su Marijumi Mikutavičiumi „Vaikas iš didelės raidės“), tiek paties atlikėjo ekspetimentinėmis vadinamų dainų „Vasara 3016“ ir „Norim šokti“ bei hitais jau tapusių kūrinių „Būkime geriausiais draugais“, „Meile Tu“, „Naktiniai paukščiai“. Preciziškai į savo kuriamą muziką žvelgiantis atlikėjas buvo įvertintas ir M.A.M.A. apdovanojimuose, 2017-aisiais pelnęs net keturias nominacijas.

Kartu su lietuvių atlikėjais šiemet „Granatos Live“ sceną drebins ir būrys pasaulinio garso žvaigždžių – vienintelius koncertus Rumšiškėse surengs pirmąsyk į Lietuvą atvykstantys Ellie Goulding, Kungs, Alan Walker, Anne-Marie ir kiti, kurių pavadinimai bus paskelbti netrukus. Bilietus į 2017 m. rugpjūčio 4–6 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse vyksiantį festivalį platina BILIETAI LT.




„Music.lt“ LT Top 30: „Fusedmarc“ su daina „Rain of Revolution“ baigia savo kelionę tope 1-oje vietoje

$
0
0
Kiekvienas užsiregistravęs „Music.lt“ narys gali vieną kartą per savaitę pareikšti savo nuomonę – tam jis turi penkis pasirinkimus, kurių kiekvienas turi skirtingą vertę. Labiausiai patinkančiam kūriniui reikėtų skirti 5 balus, mažiau patinkančiam – 4, dar mažiau – 3, ir taip toliau. Lietuviškų dainų Top-30-uke galioja taisyklė, jog vienas kūrinys jame negali išbūti ilgiau nei 3 mėnesius.

Trumpai apžvelkime, kas 2017 m. balandžio trečiąją savaitę sulaukė didžiausio ir mažiausio „Music.lt“ bendruomenės palaikymo.

„Music.lt“ LT-TOP-30-uko pirmoje vietoje savo 12 savaičių kelionę baigia „Fusedmarc“ su daina „Rain of Revolution“. Į antrąją vietą sugrįžta „Lemon Joy“ su daina „Willkommen“ (7 savaitės tope, aukščiausia pasiekta vieta – 1). Į trečiąją vietą nukrenta „Antikvariniai Kašpirovskio Dantys“ su daina „Oi tu, Stasy, Stasy, tu sugrįžki į Alytų!“ (2 savaitė, aukščiausia vieta – 2).

Kaip sekėsi kitiems kūriniams „Music.lt“ LT-TOP-30-uke? Aistė Pilvelytė su daina „I‘m Like a Wolf“ (aukščiausia pasiekta vieta – 1) atsisveikina su topu, kuriame jau išbuvo 12 savaičių. „Deeper Upper“ su daina „Pioneers“ (3 savaitė, aukščiausia vieta – 3) 23 laipteliais šokteli aukštyn į 8-ąją vietą. Svaras su daina „O jeigu aš numirčiau“ debiutuoja 9-oje vietoje. Eglė Jakštytė su daina „Langai“ (aukščiausia pasiekta vieta – 11) taip pat atsisveikina su topu jame išbuvusi 12 savaičių. „Daddy Was A Milkman“ su daina „Bed, a Book & a Smoke“ debiutuoja 15-oje vietoje. Kiek mažiau balsų sulaukė debiutuojantis Gabriel G. Su daina „Night Callz“ – 22 vieta, Kazimieras Likša su daina „Degančios Žvaigždės“ debiutuoja 23-ioje vietoje, o Pushaz su kūriniu „1997“pirmąją savaitę pasiekia 24-ąją poziciją.

Šį kartą mažiausiai palaikymo sulaukė kūriniai, kurie taip pat pretenduoja iškristi iš „Music.lt“ LT-TOP-30-uko: „Leon Somov & Jazzu“ su kūriniu „Older“ (6 savaitės tope, aukščiausia vieta – 8), „Ūkanose“ su daina „Brolelių pulkelis“ (9 savaitės, aukščiausia vieta – 2), Marijonas Mikutavčius – „Ar tu esi tas?“ (7 savaitės, aukščiausia vieta – 4), Jurgis Brūzga – „Atsiprašau“ (1 savaitė, aukščiausia vieta – 19), Beatrich su daina „Hollywood“ (1 savaitė, aukščiausia vieta – 20), „Black Water“ – „Flashbacks“ (2 savaitės, aukščiausia vieta – 18) ir Gabrielius Vagelis su daina „Feel Myself Free“ (6 savaitės, aukščiausia vieta – 6) . Jei bent vienas iš šių kūrinių yra jūsų grojaraštyje, vis dar galite padėti jiems sugrįžti į „Music.lt“ LT-TOP-30 – atiduodami savo balsą.

Balandžio ketvirtąją savaitę į LT-TOP-30 bandys patekti nauji kūriniai: „E.G.O.“ – „Daužom tylą“, „Pinup Girls“ – „Kur Tu?“, „69 Danguje“ – „Gilyn“, UraganiuS su Airida Mockute – „Žuvų šukelėm“ ir „Sintetinė Meilė“ –„Sintetinė Meilė“.

[topas861]

RENGINIO RECENZIJA | Džamalos koncertas Vilniuje: muzikos įvairovė, nusipelniusi daugiau klausytojų

$
0
0
Trečiadienio vakarą prie „Compensa“ koncertų salės durų eilės buvo ne tokios ilgos, kokių buvo galima tikėtis ir prasidėjus koncertui visa publika tilpo į apie 20x20 vietų kvadratą su tam tikromis skylėmis, o vienintelis teigiamesnis įvaizdis galbūt buvo intensyvus pasirodymo filmavimas, kamerų ir jų valdytojų judesys. Atlikėjos vardas daug žadantis, tačiau jo realizacija išpirktų bilietų kiekiu pasirodė gan vargana. Tiesa, Džamala dar pernai vasarą koncertavo Katedros aikštėje prieš daug didesnę minią, todėl didesni jos gerbėjai ją jau turėjo būti pamatę.

Praėjus keliom minutėm po 20 valandos Džamala ir jos komanda (gitaristas, klavišininkas, būgnininkas, bosistė ir dvi pritariančiosios vokalistės) susiderino instrumentus ir pradėjo pasirodymą. Kol pirmosios dainos buvo panašesnės į smagų soulo, fanko žaismą ir pati Džamala kaip centrinė pasirodymo figūra dar buvo nustelbta smagių instrumentinių linijų, pradėjo pintis ir alternatyvesni numeriai, kuriuose didįjį vaidmenį atliko aukštas ir ryškus Džamalos balsas ir jos įvaizdis — nori nenori, jos raudonas apdaras ir charizma turėjo traukti kiekvieno akį. Į alternatyvesnį dainų skambesį pynėsi folkloro, džiazo elementai su žiupsneliu elektroninio skambesio, o angliškus tekstus kaitaliodavo ukrainietiški ir atvirkščiai. ir visas apie 20 dainų repertuaras tapo panašus į saldainių asorti — kelių skirtingų skonių ir norisi išbandyti, paskanauti visko. Prieš bisą buvo atlikta ir žymioji „1944“, kurią pasitiko tik vos stipresnės ovacijos nei kitas dainas ir šis momentas priminė apie negausią publiką. Ši daina, atlikta ne taip tiksliai ir preciziškai kaip „Eurovizijos“ scenoje, o kiek laisviau ir be jokių specifinių detalių, palieka dar įdomesnius įspūdžius. Bisui grupė dar buvo parengusi vieną folklorinę baladę ir linksmesnį pop numerį.

Džamala po kiekvienos atliktos dainos vis varijavo tarp „ačiū“ ir „dėkui“, vis domėjosi publikos klausdama „kaip jūs?“, keletą dainų rusų ir anglų kalbomis pristatė plačiau. Bendravimas su publika, kaip ir charizma atliekant pasirodymą, buvo visiškai natūralus ir paprastas. Muzikantai savo darbą atliko preciziškai ir paprastai, todėl pasirodymas nebuvo pernelyg pompastiškas. Suprantama, juk visa „Eurovizijos“ laimėtojų pompastika baigiasi sulig apdovanojimu konkurse arba apdovanojimu grįžus į gimtąją šalį.

Norėtųsi tikėtis ir linkėti, kad Džamalai tolimesnė jos muzikinė veikla klostytųsi sklandžiai ir sėkmingai, tačiau daugiametė „Eurovizijos“ laimėtojų patirtis ir ypač šio koncerto klausytojų skaičius kiek neramina, ypač žinant, kad Džamala yra viena įdomiausių pastarųjų laikų „Eurovizijos“ nugalėtojų. Jos repertuaras yra vertas dėmesio net ir nekreipiant dėmesio į „1944“, ji turi puikią muzikantų komandą, deja, jos pasirodymo kokybė šįkart nekoreliavo su finansine koncerto sėkme.

Renginyje lankėsi ir vertino Einaras Sipavičius



Naują dainą pristatantys „Pikaso“: „Mums svarbu kokybė, o ne kiekybė“

$
0
0
Grupė „Pikaso“ po kiek ilgesnės pertraukos pristato naujausią dainą „Kritome“. Vaikinai tikina, jog jiems itin svarbi kūrinių kokybė, todėl naujos dainos pasirodo truputį rečiau, bet su itin kruopščiai išdirbtu skambesiu.

Gerbėjai, rodos, šį faktą vertina. Prieš tai išleista vaikinų daina „Nesam šventuoliai“ socialiniame tinkle „Youtube“ jau yra surinkusi 2 milijonus peržiūrų. Daug dėmesio sulaukė ir dar seniau išleista daina „Padovanok“.

„Mums kokybė svarbiau, nei kiekybė. Po paskutinės dainos praėjo beveik pusmetis. Tiek dirbom ir ties naujuoju kūriniu, todėl esame labai patenkinti galutiniu rezultatu. Per tą laiką dainą ne kartą perdirbome ir ateityje matome galimybių išleisti ir dar kitokią jos versiją. Tačiau šis variantas – puikus”, – atliktu rezultatu džiaugėsi grupės nariai.

Kokybės siekis, pasak vaikinų, lemia ir tai, jog „Pikaso“ nariai nėra dažni svečiai įvairiose televizijos ar radijo laidose.

„Vis dėlto esame muzikinė grupė ir norime kurti kokybišką muziką. Nenorime persistengti ir dalyvauti bei be tikslo plepėti televizijoje vien tam, kad nebūtume užmiršti. To galime pasiekti ir kurdami bei žmonėms pristatydami savo muziką, kurią, matome, klausytojai vertina“, – sakė „Pikaso“ vyrukai.

Įrašinėjant naująjį kūrinį „Kritome“ su dainos aranžuote daug dirbo ir naujausias grupės narys Valdas, todėl kūrinys gavosi būtent toks, koks itin patinka patiems vaikinams, o tai leidžia įtikinamiau perteikti emocijas ir klausytojams.



Viewing all 7374 articles
Browse latest View live